Išsiskiria svarba ir meniškumu
Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama Osmanų imperijos palapinė, kaip teigiama, priklausė didžiajam viziriui Karai Mustafai (1634/1635–1683). Viena iš nedaugelio Europoje išlikusių, XVII a. ovali dvistiebė turkiška palapinė, – itin reta Osmanų imperijos tekstilės paveldo kūrinių pasaulyje. Ji išskirtinė ne tik dydžiu – kitų pasaulyje išlikusių palapinių interjeras puoštas raudonos spalvos raštais, o šios – mėlynos spalvos raštais.
Dėl dydžio (jos ilgis 18 m, aukštis – apie 3,5 m) palapinė eksponuojama Didžiojoje renesansinėje menėje – erdvėje, kuri skirta renginiams ir labai retai užleidžiama tik pačioms svarbiausioms parodoms. Kartu su palapine į Vilnių atvyko ir Vavelio restauratorių bei technikų komanda, prižiūrėjusi sudėtingą eksponato transportavimą ir įrengimą. Apie 150 kg sverianti palapinė yra ir itin trapi istorinė meno vertybė.
„Ši XVII a. osmanų palapinė yra viena brangiausių ir svarbiausių Vavelio karališkosios pilies kolekcijos vertybių. Nuo tada, kai pateko į mūsų rinkinius, ji niekada nebuvo palikusi Vavelio. Valdovų rūmų muziejus yra pirmoji institucija, kuriai patikėjome šią išskirtinę vertybę. Tokį sprendimą lėmė ilgametė partnerystė, profesinis pasitikėjimas ir bendras įsitikinimas, kad šį unikalų mūsų valstybių istorijos liudytoją privalo pamatyti ir Lietuvos žmonės“, – sako Vavelio karališkosios pilies direktorius prof. habil. dr. Andrzejus Betlejus.
Istorijos vingiai
Pasak Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, ši paroda Lietuvai turi ypatingą prasmę. „Prieš kelis šimtus metų panašių osmanų karo trofėjų buvo ir Lietuvoje – juos iš pergalingų žygių parsiveždavo mūsų didieji etmonai, tie daiktai puošė bažnyčias ir didikų rezidencijas. Deja, karai ir okupacijos beveik viską sunaikino arba vertybės buvo išvežtos, todėl šiandien turime retą galimybę bent trumpam susigrąžinti dalelę šio prarasto paveldo“, – teigia V. Dolinskas.
Anot parodos kuratorės, Vavelio karališkosios pilies Tekstilės rinkinio kuratorės Magdalenos Ozgos, eksponatas iki šiol saugo ne vieną paslaptį.
„Paradoksalu, tačiau pati palapinė išliko beveik nepakitusi, o jos ankstyvąją istoriją liudijančių šaltinių turime labai nedaug. Manoma, kad po Vienos mūšio ji atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui, vėliau priklausė Vetinų dinastijai, XX a. pradžioje parduota ir sugrąžinta į Lenkiją“, – pasakoja M. Ozga.
Tačiau ši paroda atskleidžia kur kas daugiau nei vieno eksponato praeitį. Joje – daugiau kaip 500 metų trukusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Lenkijos Karalystės ir Osmanų imperijos santykių istorija.
Pirmieji LDK ir Osmanų imperijos tarpvalstybiniai kontaktai užsimezgė XV a. pabaigoje, kai šiandienės Ukrainos teritorijoje gyvavęs Krymo chanatas tapo turkų vasalu. Nors tarp valstybių ne kartą kilo teritorinių ginčų, ilgą laiką Lietuva ir Lenkija vykdė apdairią politiką osmanų atžvilgiu, vengė atvirų ir tiesioginių karinių konfliktų.
Situacija pasikeitė XVII a., kai prasidėjo beveik visą amžių trukę karai tarp Abiejų Tautų Respublikos (ATR) ir Osmanų imperijos. Šiuo laikotarpiu jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pavyko pasiekti kelias triuškinamas pergales prieš turkus ties Chotynu.
Pagrindiniu tarpvalstybinių santykių lūžiu tapo 1683 m. Vienos mūšis. Per jį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Sobieskio (1674–1696) vadovaujamos pajėgos išlaisvino Vienos miestą iš osmanų apsiausties ir pakirto Osmanų imperijos galybę. XVIII a. pastebimos pirmos lietuvių, lenkų ir turkų sąjungos, nukreiptos prieš bendrą priešą – Maskvos valstybę, užuomazgos.
Pasak parodos kuratorės, Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vyresniosios koordinatorės Gabijos Tubelevičiūtės, Osmanų imperija ilgus šimtmečius buvo ne tik priešininkė, – ši valstybė buvo ir svarbi politinė partnerė, o imperijos valdovai niekada nepripažino ATR padalijimų, palaikė lietuvių ir lenkų siekius atkurti valstybę, todėl jau XIX a. Stambule prieglobstį rado sukilėliai ir politiniai pabėgėliai iš Lietuvos ir Lenkijos.
Nuo priešų iki sąjungininkų
Iki gruodžio 6-osios veikiančioje parodoje – per 60 autentiškų eksponatų: ginklų, audinių, tapybos darbų, keramikos, auksakalystės dirbinių, monetų ir medalių iš Vavelio karališkosios pilies bei Valdovų rūmų muziejaus rinkinių.
Kuratoriai siūlo pažvelgti į Osmanų imperiją ne vien kaip į priešę, bet ir kaip į valstybę, su kuria Lietuvą siejo gerokai sudėtingesni ir įdomesni ryšiai nei įprasta manyti.
Parodą sudaro septynios teminės dalys, atskleidžiančios pirmuosius aktyvius LDK kontaktus su jos pietinėmis kaimynėmis – Aukso orda, Krymo chanatu ir XV a. viduryje čia įsitvirtinusia Osmanų imperija. Dėmesys skiriamas geopolitinei situacijai Vladislovo Varniečio (1434/1440–1444) ir Liudviko (1516–1526) Jogailaičių valdymo metais; LDK, Lenkijos Karalystės, ATR politikai dėl Osmanų imperijos – nuo tiesioginių konfliktų vengimo iki siekių pakirsti osmanų galią Europoje. Atskirai pristatomi Lietuvos ir Lenkijos jungtinių kariuomenių laimėjimai prieš osmanus, Lietuvos ir Lenkijos susitaikymas su Osmanų imperija, sąjungos paieškos kovoje su bendru priešu – agresyvia Maskvos valstybe.
Parodą Valdovų rūmų muziejus surengė kartu su Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais ir Lenkijos institutu Vilniuje.
Naujausi komentarai