Nukentėjusių – šimtai
Vien „Lietuvos draudimo“ duomenimis, po audros buvo gauta daugiau nei 200 žalų kreipinių apie apgadintas gyventojų ir verslo įmonių transporto priemones.
Didžioji dalis žalų susijusi su ant automobilių užvirtusiais medžiais, nulūžusiomis šakomis, kitais vėjo pakeltais objektais.
„Dėl gamtos stichijos audros labiausiai nukentėjo automobilių stiklai, stogai, variklio dangčiai ir kitos viršutinės kėbulo dalys. Taip pat fiksavome nemažai eismo įvykių, kai vairuotojai susidūrė su netikėtai ant važiuojamosios kelio dalies atsiradusiais objektais, pvz., nulūžusiomis medžių šakomis, reklamos stendų konstrukcijomis. Tokie atvejai nutiko ne tik šalies regioniniuose keliuose, bet ir intensyviose automagistralėse“, − sakė Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, dalis gyventojų tiesiog ignoravo grėsmingus perspėjimus apie artėjančią audrą, tad savo transporto priemones paliko po medžiais, prie vandens telkinių ar poilsio zonose, kur stiprus vėjas kėlė didžiausią pavojų.
Sąlygos – neprognozuojamos
Vienas paprasčiausių prevencinių veiksmų prieš prognozuojamą audrą – parinkti automobiliui kuo saugesnę vietą.
„Pavojingiausi – dideli medžiai ir jų šakos. Šįkart net iš pažiūros sveiki atrodantys medžiai neatlaikė smarkaus vėjo. Paliekant automobilį atviroje erdvėje, geriau rinktis aukštesnę vietą, taip saugantis nuo užliejimo vandeniu“, – pažymėjo G. Petrikas.
Meteorologams perspėjant apie sudėtingas oro sąlygas, rekomendacijų vengti nebūtinų kelionių vairuotojams nereikėtų vertinti kaip perteklinio atsargumo. Per audrą eismo sąlygos gali pasikeisti labai greitai, o stiprūs vėjo gūsiai, intensyvūs krituliai ir suprastėjęs matomumas apsunkina vairavimą. Be to, eisme dalyvauja ir kiti vairuotojai, kurių veiksmai gali tapti neprognozuojami.
Papildomą pavojų kelia ant važiuojamosios dalies patekusios medžių šakos ar kiti vėjo nešami objektai. Stiprus šoninis vėjas taip pat gali netikėtai paveikti automobilio trajektoriją, ypač važiuojant atviromis vietovėmis, tiltais ar išvažiavus iš užuovėjos.
Draudimo faktoriai
Žalų ekspertas atkreipė dėmesį ir į kitą po gamtos stichijų išryškėjančią problemą: dalis apgadintų automobilių neapdrausti savanorišku kasko draudimu.
Pasak G. Petriko, dažniau tokios apsaugos atsisako senesnių transporto priemonių savininkai, tačiau automobilio amžius savaime jo neapsaugo nuo gamtos jėgų padarinių.
„Dažniausiai kasko draudimu draudžiami automobiliai iki dešimties metų, tačiau vien amžius nėra pagrindinis kriterijus. Pvz., gerai išlaikyti, technologiškai pažangūs ar prabangesni automobiliai, praėjus ir dešimt ar penkiolika metų, rinkoje gali turėti didelę vertę, todėl jų savininkams draudimo apsauga išlieka aktuali“, − komentavo G. Petrikas.
Šiuolaikinių automobilių remontas vis brangesnis dėl vaizdo kamerų, radarų, LED žibintų, panoraminių stogų ir kitų technologijų. Iš pirmo žvilgsnio net nedidelis pažeidimas gali pareikalauti kelių tūkstančių eurų išlaidų.
„Norint apsaugoti savo automobilį nuo gamtos jėgų, vagysčių, vandalizmo ir kitų rizikų, reikėtų rinktis kasko draudimą. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas atlygina tik tokią žalą, kuri eismo įvykio metu padaroma tretiesiems asmenims“, − sakė G. Petrikas.
Kas po vandeniu?
Intensyvios liūtys sukelia dar vieną pavojų – per trumpą laiką gali būti apsemtos gatvės ir kelių ruožai, kuriais vairuotojai įprastomis sąlygomis važiuoja be problemų.
G. Petrikas pabrėžė: privažiavus užlietą vietą nereikėtų bandyti jos įveikti, nežinant vandens gylio ir kelio dangos būklės.
„Sėdint automobilyje labai sudėtinga tiksliai įvertinti, kokio gylio yra vanduo, ar kelio danga saugi važiuoti. Be to, vairuotojas nemato kelio dangos – ji gali būti pažeista, išplauta, apnešta svetimų objektų. Todėl saugiausias sprendimas – apsisukti ir rinktis kitą maršrutą“, – teigė transporto žalų ekspertas.
Pasak G. Petriko, jei automobilis jau pateko į gilesnį vandenį ir užgeso jo variklis, nereikėtų pakartotinai bandyti jį užvesti, nes galima dar labiau padidinti techninius pažeidimus.
Audra parodė, kad gamtos stichija gali sutrikdyti ne tik eismą, bet ir elektros energijos tiekimą, todėl prieš prognozuojamus oro neramumus rekomenduojama nelaukti, kol degalų bakas bus beveik tuščias ar elektromobilio baterija – pusiau įkrauta.
Naujausi komentarai