Kad ir kiek taupytum, būsto kainos kyla greičiau.
„Jeigu tikiesi atidėti pirkinį ir galbūt vėliau nusipirkti būstą, tai apsikvailinsi, nes tavo atlyginimas nespės augti kartu su būsto kaina“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Todėl žinia, kad pirmąjį būstą bus galima įsigyti sukaupus mažiau pinigų, nuskambėjo kaip palengvėjimas.
„Taip drąsiai nepasakyčiau, kad rinka labai smarkiai sukruto, bet tikrai pajutome klientų susidomėjimą“, – sakė „Citadele" banko Lietuvos būsto paskolų padalinio vadovė Ernesta Markevič.
Nuo rugpjūčio minimalus pradinis įnašas pirmąjį būstą perkantiems gyventojams sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
Vos žmonės sukruto kreiptis į bankus, internete pasipylė nusivylimas. Socialiniuose tinkluose rašoma, kad bankai vis tiek reikalauja daugiau.
„Kas ką norėjo išgirsti, tas tą ir išgirdo“, – komentavo „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas.
„Čia labiau matyčiau nesusipratimą ir lūkesčius, kurie buvo ne taip suprasti“, – aiškino K. Kupšys.
Bankai gali skolinti su 10 proc. pradiniu įnašu, bet neprivalo to pasiūlyti kiekvienam.
„Kai tau reikia paskolos, bankas tų pinigų neduos. Kai tau pinigų nereikia, jie tuos pinigus bruka“, – kalbėjo K. Kupšys.
Paprasčiau tariant, Lietuvos bankas nuleido kartelę, bet nustatė reikalavimus.
„Klientas per pastaruosius penkerius metus savo vardu turi neturėti jokio nekilnojamojo turto“, – nurodė T. Pulikas.
Net žemės sklypas ar garažas gali užverti duris į 10 proc. pradinį įnašą.
„Sandėliukas, parkavimo vieta netgi užkirstų kelią gauti kreditą. Taip, yra taip“, – teigė „Artea“ Būsto finansavimo departamento vadovas Mindaugas Plečkaitis.
Lietuvos bankas įvedė ir saugiklius. Mėnesinė paskolos įmoka, skaičiuojant su ne mažesne nei 6 proc. palūkanų norma, negali viršyti pusės gyventojo gaunamų pajamų.
„Ar klientas gali mokėti didesnę paskolą, nes tai ne tik mažesnis pradinis įnašas, bet ir didesnis įsipareigojimas“, – aiškino E. Markevič.
Komerciniai bankai pripažįsta, kad papildomų taisyklių susikūrė ir patys.
„Minimalus pradinis įnašas, bet maksimalus skolinimas galimas tik likvidžiausiam turtui. Tai gali būti naujos statybos būstas geroje vietoje, energetiškai efektyvus“, – sakė T. Pulikas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kitaip tariant, naujas, paklausus ir lengvai parduodamas būstas bankui atrodo saugesnis.
„Jeigu tai bus itin senas, daugiau nei 15–20 metų turtas ir žmogus norės skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu, tada vertintume individualiai“, – teigė M. Plečkaitis.
Taigi naujoji tvarka žmonėms atvėrė duris skolintis su mažesniu pradiniu įnašu. Tačiau raktus nuo tų durų vis tiek laiko bankai.
Nors Lietuvos banko vadovo pažadas skambėjo kitaip – taupyti 10 metų gaunant vidutinį atlyginimą nebereikės.
„Kad būstas taptų labiau prieinamas tiems, kurie įsigyja pirmąjį būstą, tiems, kuriems jo reikia labiausiai“, – ankščiau kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vartotojų aljanso atstovas sako, kad šie pokyčiai iš principo klaidingi. Gyventojams atverta galimybė bankams įsiskolinti dar daugiau.
„Valstybės politika neturėtų versti žmonių daugiau skolintis. Čia nežmogiška“, – pabrėžė K. Kupšys.
Jei gyventojas pradžioje įneš mažiau savo pinigų, daugiau jų teks skolintis. Didesnė paskola – didesnė ir mėnesio įmoka bankui.
„Jeigu žmogus išsirenka turtą už 200 tūkst. eurų, per mėnesį reikės mokėti 50 eurų daugiau“, – skaičiavo E. Markevič.
Bankai sako, kad susidomėjimas naująja tvarka jau išaugo. Kai kur užklausų dvigubai daugiau. Tačiau duoti kreditą turint mažiau santaupų neskubama – kol kas jį gavo vos vienas kitas klientas.
„Viena šeima būstą įsigis Vilniuje, kita – Kaune. Ir turime septynias paraiškas, kurias apdorojame, jos laukia sprendimo“, – sakė M. Plečkaitis.
Ir anksčiau dalis žmonių mokėjo daugiau, nei reikalavo minimumas. Šių metų balandį beveik 60 proc. pirmojo būsto paskolų suteikta su 20 proc. ir didesniu pradiniu įnašu.
(be temos)