„Jau po 2024-ųjų audros buvo atliktas tyrimas, vertinimas ir pateiktos konkrečios rekomendacijos įstaigoms, kaip reikėtų pasiruošti kitai audrai. Tai yra vienas iš būdų, kaip būtų galima ganėtinai nesudėtingai patikrinti, kaip šios konkrečiai pateiktos rekomendacijos ESO buvo įgyvendintos“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Savickas.
Anot jo, taip pat turėtų būti vertinama, ar pakankamu tempu investuojama į elektros tinklo atsparumą.
„Ar nereikėtų skirti didesnės dalies to paties pelno investicijoms, kryptingoms investicijoms į tinklo atsparumą. Visa tai galėtų būti ir turėtų būti (...) įvertinama“, – teigė ministras.
Tai akcentuoja ir prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. Anot jo, tinklo atsparumo ir stiprinimo finansavimas bei tai, ar pakankamai įmonės pelno tam buvo skirta – klausimai, kurie turi būti rimtai apsvarstyti, kalbant apie ESO ir jos vadovybės atsakomybę.
„Vienas iš svarbių aspektų, kalbant apie ESO, tai yra būtent tų visų priemonių, kurios buvo įgalintos, finansavimo klausimas. Prezidentas ši klausimą kėlė su (ministru – ELTA) pirmininku, tiek ir ministrams – ar iš tikrųjų ESO pakankamai skyrė savo pelno būtent tinklo atkūrimui ir tinklo stiprinimui? Būtent šį klausimą turės įvertinti Vyriausybė ir atsakyti“, – žurnalistams sakė R. Dilba.
Tiesa, jis taip pat pabrėžė, kad vadovų atleidimo klausimus turi spręsti įmonių valdybos ir akcininkai.
„Prezidentui svarbiausia, kad elektra gyventojams kaip įmanoma greičiau būtų atkurta, kad būtų suvaldyta ši krizinė situacija“, – sakė R. Dilba.
Jis pakartojo, jog itin svarbu užtikrinti ilgalaikį ir tvarų finansavimą elektros tinklo infrastruktūrai, kad ji būtų atsparesnė tiek gamtos stichijoms, tiek hibridinėms ir kibernetinėms atakoms.
L. Savickas savo ruožtu pridūrė norintis išgirsti ir pačios „Ignitis grupės“ vertinimą dėl ESO pasiruošimo ir veiksmų reaguojant į audrą ir jos padarinius. Anot jo, tuomet Finansų ministerija, įgyvendinanti valstybės, kaip akcininkės, teises, galėtų komunikuoti grupės lygiu.
Ketvirtadienio duomenimis, elektros vis dar neturi kiek daugiau nei 4 tūkst. ESO klientų.
Per rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusią audrą daugelyje šalies vietų virto medžiai, žuvo vienas žmogus, dar keturi buvo sužeisti.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Skaičiuojama, kad audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų – elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 7 mln. eurų sudarys kompensacijos ESO klientams.
Draudikai dėl audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų.
Naujausi komentarai