Kokios kryptys šiemet sparčiausiai populiarėja, su kokiais netikėtumais dažniausiai susiduriama užsienyje ir kaip jų išvengti, aiškino AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Vaiva Mickevičė.
– Tyrimas parodė, kad lietuviai renkasi vis daugiau naujų krypčių. Kokios jos, kurios šiuo metu pasižymi didžiausiu populiarumu?
– „Lietuvos draudimo“ tyrimas parodė, kad ketvirtadalis lietuvių keliaudami ir atostogaudami ieško naujų krypčių. Taip pat penktadalis ieško biudžetinių variantų ir keliones renkasi pagal ekonomiškumą. O tik kas dešimtas grįžta į savo pamėgtas kryptis ir atostogauja ten pat, kur jau yra patikrinta.
Visgi ką rodo mūsų žalų registruojami duomenys, kad Turkija neužleidžia pirmos vietos ir ten registruojama daugiausiai žalų, vyksta daugiausiai besidraudžiančių ir dažniausiai.
– Kokias problemas patiria keliaujantys? Kokių skundų gaunate?
– Pusė registruojamų žalų vis dėlto susiję su sveikatos negalavimais ir ligomis. Gali būti virškinimo sutrikimai, infekcijos, saulės nudegimai. O antroje vietoje yra nelaimingi atsitikimai. Galiu pasidalinti pernai metų labai liūdnu pavyzdžiu: viena didžiausių fiksuotų ir išmokėtų žalų buvo, kai keliautojas Turkijoje paslydo ant plytelių prie baseino ir susitrenkė galvą. Tuo metu reikėjo gabenimo į Lietuvą oru, o žala atsiėjo 80 tūkstančių.
O trečią vietą dalijasi tokios problemos, kaip kelionių jungties praradimai arba trečiųjų šalių padaryta veika, pavyzdžiui, pavogti telefonai, piniginės ar pamesti dokumentai.
– Dalis žmonių vis dar nesidraudžia dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kiek vis dar ryžtasi nesidrausti keliaudami ir kiek tai gali kainuoti? Gal žinote, kokia vidutinė išmokama žala?
– To pačio tyrimo metu atskleista, kad net penktadalis nesidraudžia apskritai. O 14 procentų draudžiasi kartais. Vidutinė žala, kurią išmokame, siekia apie 700 eurų. Bet jų pasitaiko ir labai didelių, tai pernai metais esame fiksavę ir 105 tūkstančių ir mano minėta 80 tūkstančių. Buvo žmogų ir infarktas ištikęs, tuo metu kainavo 50 tūkstančių, nes reikia gabenti į Lietuvą siekiant tęsti gydymą, o visas gabenimas atsieina tikrai brangiai. Tad žalos gali siekti tikrai daug. Net ir pamestas lagaminas gali siekti kelis šimtus eurų.
– Sąlyginai nebrangiai kainuoja draudimas atsižvelgiant į maksimalias ir vidutines grąžas. Kiek kainuoja apsidrausti ir saugiai keliauti ir jaustis ramiam tokiose kelionėse?
– Čia labai priklauso nuo to, ką renkasi keliautojas, nes yra įvairių paketų. Galima draustis tik medicinines išlaidas, kurios yra dažniausia žala ir dažniausiai toks draudimas kainuoja tik kelis eurus. Žinoma, priklauso nuo šalies į kurią vykstame. Natūralu, kad draudimas paskaičiuoja, kurios šalys yra rizikingiausios, kur yra daugiausiai žalų, tad ir kaina bus didesnė.
Galima rinktis ir daugiau apsaugų, pavyzdžiui, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kurie taip pat yra vieni dažniausių įvykių. Tačiau visada rekomenduojama pasirūpinti visapusiška apsauga. Tai reiškia kelionės sutrikimų, bagažo praradimo ir civilinės atsakomybės draudimą. Kodėl jis reikalingas? Turime praėjusių metų pavyzdį: klientas per kelionę žaidė golfą, o kamuoliukas pataikė į automobilio stiklą ir jį išdaužė. Jeigu žmogus nebūtų turėjęs civilinės atsakomybės draudimo, žalą būtų tekę padengti iš savo kišenės.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Tai toks draudimas daugiau apima?
– Priklauso nuo šalies, bet gali kainuoti apie 20 eurų.
– Sakėte, kad Turkija neužleidžia pirmosios vietos. O kokias dar kryptis renkasi lietuviai? Girdėjome, kad populiarėja ir vėsesnės atostogų kryptys. Ką rodo jūsų duomenys?
– Be Turkijos, vasaros mėnesiais populiari Ispanija. Egiptas ir Italija taip pat išlieka populiarūs. Jeigu kalbėtume apie visus metus, populiarūs ir slidinėjimo kurortai bei šalys. Į populiariausių krypčių penketuką patenka ir Tailandas.
– Ką kiekvienas žmogus turėtų padaryti prieš keliaudamas atostogauti į užsienį? Į ką būtina atkreipti dėmesį?
– Pirmiausia reikėtų pasidomėti ne tik lankytinomis vietomis, bet ir šalies specifika. Ar galima gerti vandenį iš čiaupo, galbūt reikėtų vengti tam tikro maisto, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Šiais laikais tai padaryti labai lengva, galima pasitelkti ir dirbtinį intelektą.
Antras dalykas, aišku, yra draudimas ir kuo platesnė apsauga, nes nutinka pačių netikėčiausių atvejų. Kaip jau minėjau, golfo kamuoliuku galima išdaužti automobilio stiklą ir tada kelis šimtus eurų teks sumokėti iš savo kišenės. Gali įvykti ir nelaimingas atsitikimas prie baseino. Renkantis draudimą taip pat reikėtų pasidomėti, ar į jį įtrauktos nuotolinės konsultacijos su Lietuvos gydytoju. Tai labai praverstų, jeigu atsirastų bėrimas ar kitas nerimą keliantis simptomas – nereikėtų kelionės metu gaišti laiko ir vykti pas gydytojus.
Trečias dalykas visiškai nieko nekainuoja – tai Užsienio reikalų ministerijos programėlė „Keliauk saugiai“. Ji labai praverčia, jeigu šalyje įvyksta stichinė nelaimė, kyla rimta situacija, prasideda kariniai veiksmai ar pametami dokumentai. Visa svarbiausia informacija keliautoją pasiekia pirmiausia. Svarbu ir tai, kad daug informacijos galima rasti net neturint interneto ryšio – kur kreiptis pametus dokumentus, kur yra artimiausia atstovybė ir panašiai.
Naujausi komentarai