Per šį laikotarpį buvo taikytos 174 finansavimo priemonės. Valstybės kontrolė, patikrinusi 28 priemones, nustatė, kad tik šešios iš jų buvo aiškiai pagrįstos duomenimis apie realų verslo poreikį, o daugeliu atvejų nebuvo įvertinta, kiek įmonėms iš tikrųjų reikia tokios paramos ir kokio poveikio tikimasi ją skiriant.
„Šiandien ne visada galime atsakyti, kokį rezultatą davė valstybės investicijos, todėl būtina daugiau dėmesio skirti ne procesui, o rezultatui ir realiam poveikiui“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Be to, audito rezultatai rodo, kad dalis finansavimo verslo nepasiekia. Iš 1,68 mlrd. eurų vertintoms priemonėms skirtų pinigų daugiau kaip 1 mlrd. eurų liko nepanaudota, o daugiau nei pusėje priemonių nepavyko paskirstyti bent 90 proc. numatyto finansavimo.
Anot Valstybės kontrolės, didžioji dalis inovacijoms skirtų pinigų Lietuvoje yra iš ES fondų. Audituotu laikotarpiu ES fondų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos sudarė apie 70 proc. viso inovacijų finansavimo (daugiau kaip 2,1 mlrd. eurų).
Tačiau ES skiriamas finansavimas inovacijoms artimiausiais metais mažės – 2027 metais jis sieks 226 mln. eurų, o 2028 metais – 58,6 mln. eurų. Taip pat mažės valstybės biudžete inovacijoms numatytas finansavimas nuo 221,2 mln. eurų šiemet iki 142,7 mln. eurų kitais metais ir 99,7 mln. eurų 2028 metais.
Anot Valstybės kontrolės, svarbu pereiti nuo pavienių priemonių finansavimo prie nuoseklios inovacijų kūrimo grandinės, apimančios visą kelią nuo mokslinių tyrimų iki produkto rinkoje. Tai padėtų užtikrinti nuoseklų inovacijų politikos įgyvendinimą ateityje ir išlaikyti Lietuvos konkurencingumą.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad 2022–2024 metais lengvatos inovacijoms skatinti valstybės biudžetui kasmet kainavo vidutiniškai 179 mln. eurų.
Didžiausią dalį sudarė investicinio projekto lengvata (142,5 mln. eurų per metus), taip pat mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sąnaudų trigubas atskaitymas (21 mln. eurų) bei lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas pajamoms iš intelektinės nuosavybės komercializavimo (15,6 mln. eurų).
Tačiau auditas parodė, kad tik 41 proc. įmonių (122 iš 301), gavusių tiesioginę paramą inovacijoms, papildomai pasinaudojo ir MTEP mokesčių lengvata. Per trejus metus bendras lengvatomis pasinaudojusių įmonių skaičius sumažėjo 5 proc.
Įmonės nurodo, kad naudotis lengvatomis trukdo sudėtingas administravimas ir dokumentavimas, neaiškūs reikalavimai ir rizika, kad išlaidos vėliau nebus pripažintos MTEP veikla.
Valstybės kontrolė taip pat teigia, kad Inovacijų agentūra stebi tik septynis mokslo ir technologijų parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašią veiklą vykdantys subjektai.
Situacija panaši ir verslo inkubatorių srityje – ministerija turi duomenų tik apie Europos kosmoso agentūros inkubatorių. Tuo metu bendros klasterių registravimo ir stebėsenos sistemos Lietuvoje nėra iki šiol, nors ši problema nustatyta dar 2014 metais, teigiama pranešime.
Valstybės kontrolė taip pat pabrėžia, kad gynybos technologijos tampa vis svarbesne inovacijų sritimi, tačiau auditas parodė, kad valstybė neužtikrina nuoseklaus inovacijų vertės kūrimo proceso – nuo mokslinių tyrimų ir prototipų kūrimo iki produktų diegimo rinkoje ir viešajame sektoriuje.
Naujausi komentarai