Kai degalų kainos kyla, panevėžietis Antanas sako pradėjęs taupyti išradingiau.
„Čia kraujo siurbimas“, – juokavo Antanas.
Į baką jis pila tik tiek degalų, kiek reikia nuvažiuoti, o dar dešimt litrų vežiojasi atsargai.
„Kuo daugiau į baką įpili degalų, tuo daugiau tau iš kraujo išsiurbia. Čia toks momentinis kraujo siurbimas. Jei daug – nesveika“, – šmaikštavo Antanas.
Kitas vairuotojas dėl išaugusių kainų jau apribojo keliones.
„Kosminės. Šiandien pyliausi degalų – iš 100 eurų liko trisdešimt keli. Užteks kokiems trims kartams iki Panevėžio“, – pasakojo vyras.
Kelionių į Palangą ar kitus kurortus, anot jo, nebeliko – važiuojama tik ten, kur būtina.
„Pas gydytojus, į kokias laidotuves“, – vardijo vairuotojas.
Trečiadienį benzinas kainuoja beveik 2 eurus už litrą, o dyzelinas – vidutiniškai apie 2,18 euro.
„Niekur neprišokinėsi, penkeriems metams neįpirksi. Jei būtume žinoję, būtume pigesnių degalų prisipirkę anksčiau“, – sakė gyventojas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau pigimo ženklų kol kas nematyti. Prieš du mėnesius naftos barelis kainavo apie 70 dolerių, o dabar – jau apie 100. „Goldman Sachs“ perspėja, kad kaina gali pakilti ir iki 120 dolerių.
„Turėtume vienas aukštesnių kainų, jei nafta pasiektų 120 dolerių, bet tai nebūtų kažkas visiškai nematyto, nes metų pradžioje kainos buvo labai panašios“, – aiškino ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ekonomistams tai gal ir ne tragedija, tačiau vairuotojų piniginėms smūgis būtų juntamas.
„Iki 20 centų galėtų būti matomas padidėjimas degalinių švieslentėse“, – prognozavo „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Karlavičius.
Naftos kainas kelia JAV ir Irano konfliktas – tiek antradienį, tiek trečiadienį raketos vėl skriejo į naftos objektus.
Kainas aukštyn stumia ir konfrontacija Jemene, Rusijos karas prieš Ukrainą bei dyzelino trūkumas.
„Atsirado didelis degalų poreikis ir paklausa. Tu gali turėti kiek nori naftos, bet gamyklos, ko gero, nespėja pagaminti tiek degalų“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas Vidas Šukys.
Tad kyla klausimas – ką gali padaryti valdžia? Geopolitinių konfliktų ji nesustabdys, tačiau galėtų mažinti mokesčius.
„Ar mažinsime akcizą? Dar nemažinsime. Jūs geriau penktadienį manęs paklauskite, kai nukris kaina“, – juokavo finansų ministras Taurimas Valys.
Kol kas valdžios pozicija nesikeičia – stebėti, kas vyks su naftos kainomis.
Tačiau pati nafta sudaro tik dalį galutinės degalų kainos. Kone pusę jos sudaro mokesčiai – akcizas ir PVM.
„Mokestinė bazė. Lenkai sugebėjo sumažinti tiek PVM, tiek akcizą ir tokiu būdu amortizuoti kainų kilimą“, – sakė L. Karlavičius.
„Pagrindinis valdžios tikslas – didinti pajamas ir priversti susimokėti kainą, kokia ji bebūtų, nepriklausomai nuo to, kas vyksta pasaulyje“, – kritikavo M. Dubnikovas.
Tačiau Lietuvoje mokesčiai kol kas nemažinami. Priešingai – kitąmet dyzelino vairuotojų laukia dar viena staigmena. CO₂ dedamoji turėtų išaugti daugiau nei dvigubai, todėl litras dyzelino gali pabrangti dar maždaug 10 centų.
„Kada gi kris kainos? Kai numirsiu, tada nebereikės mokėti“, – juokavo vairuotojas.
Prezidentas Gitanas Nausėda prasidedant rudens darbams žadėjo, kad daugiau mokesčių didinimo nebus. Tačiau verslo atstovai sako, kad mokesčių našta vis tiek auga. Brangsta degalai, o kartu – ir kelių transportas.
„Pabrango kuras, komandiruotpinigiai, o nuo Naujųjų metų laukia dar vienas mokestis sunkvežimiams už kelius – 10–11 centų už kilometrą. Realiai pervežimas gali pabrangti apie 40 procentų“, – teigė „Norfos“ vadovas Darius Dundulis.
Kur galiausiai nuguls šie kaštai, ilgai spėlioti nereikia.
„Kuro kainos ir mokesčių dedamoji atsiguls į prekių kainas, o metų pabaigoje turėsime didesnį spaudimą nei prieš mėnesį“, – perspėjo M. Dubnikovas.
Anot ekonomisto M. Dubnikovo, dėl brangstančių degalų infliacija šiemet gali pasiekti 7 procentus. Šiuo metu ji siekia apie 6 procentus.
Naujausi komentarai