Nuo šiol visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas, kuris draudžia prekybininkams nedėvėtus drabužius deginti ar vežti juos į sąvartynus.
Tai galioja ne visiems tekstilės gaminiams – tik drabužiams, jų priedams ir avalynei. Įdomu tai, kad draudimas aktualus ne tik drabužių gamintojams, bet ir visai tiekimo grandinei.
„Ir prekiautojai, ir tiekėjai, ir gamintojai bei importuotojai – tai paliečia tikrai didesnę skalę įmonių“, – komentavo advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šiuo metu Lietuvoje siūloma už nustatytų reikalavimų pažeidimus skirti nuo 1 iki 5 tūkst. eurų baudą, o piktybiškai nevykdantiems reikalavimo – net iki 10 tūkst. eurų.
Nepaisant šių sumų, Lietuvoje veikiančios įmonės, kurioms galioja šis draudimas, mano, kad jų veiklai tai didesnės įtakos neturės.
„Stengiamės pagaminti tiek, kad likučių tikrai liktų nedaug ir, aišku, be jų visai apsieiti negalime. Jei ir turime – juos labai sėkmingai parduodame per akcijas savo parduotuvėse“, – tikino „Utenos trikotažas“ generalinė direktorė Nomeda Kaučikienė.
Be to, kai kurios įmonės pačios rūpinasi drabužių tvarumu.
„Šiai dienai turime partnerius, su kuriais kartu surenkame mūsų prekinio ženklo drabužius. Suteikiame mainais į tai simbolinę nuolaidą, o tuomet perduodame mūsų partneriams, kurie toliau paruošia drabužius antriniam naudojimui, perdirba į žaliavas ir panašiai“, – aiškino „Audimas Brand“ generalinė direktorė Daiva Šulienė.
Tiesa, draudime yra ir išimčių. Pramonės atstovų prašymu, Europos Komisija leidžia sunaikinti tekstilės gaminius, jei jie pagal saugos reikalavimus yra pavojingi.
„Tokiais atvejais galima naikinti, bet įmonės turi dokumentuoti ir atlikti bandymus bei tyrimus, dokumentus, įrodymus, kad, tarkime, buvo išnaudotos visos priemonės. Tuos dokumentus turi saugoti ne mažiau nei penkerius metus“, – kalbėjo V. Uzialaitė.
Informacija apie tai, kiek drabužių yra sunaikinama, turės būti ne tik kruopščiai dokumentuojama, bet ir kartą per metus skelbiama bendrovių interneto svetainėse.
Kaip bus įgyvendinamas šis įstatymas iki galo dar nėra aišku. Be to, panašu, jog daug nuostatų formuosis taikant jį praktiškai.
„Priemonių tikrai bus daugiau ir tai palies daugiau gaminių, tad tikrai bus įdomu žiūrėti, kaip praktikoje bus. Tai daug kam bus nauja, bet iš esmės tai yra labai konkretus reikalavimas, priemonė“, – dalijosi V. Uzialaitė.
Pagal išmetamos tekstilės kiekį Lietuva lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Bendrijoje kasmet išmetama apie 5 milijonai tonų drabužių ir avalynės, o tai – apie 12 kilogramų vienam gyventojui. Lietuvoje vienam gyventojui tenka daugiau nei 17 kilogramų išmetamų tekstilės gaminių.
„Iš aptarnaujamų tekstilės konteinerių visoje Lietuvoje surinko apie 7 tūkst. tonų tekstilės, o tai būtų apie 19 tonų tekstilės kiekvieną dieną, neskaitant savaitgalių“, – neslėpė „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo verslo direktorė Rasa Guobė.
Negana to, ne visa tekstilė yra tinkama perdirbimui.
„Mes tekstilės sraute, kurią išmeta gyventojai, pastebime tendenciją pirkti greitą madą, t. y. drabužiai, kurie netinka nei pakartotiniam panaudojimui, nei perdirbimui“, – kalbėjo R. Guobė.
Šiemet šis draudimas įsigalioja tik didelėms įmonėms, kurios atitinka bent du iš trijų kriterijų: turi 250 ir daugiau darbuotojų, metinės pajamos viršija 50 mln. eurų ar balansinio turto vertė yra 43 mln. eurų.
LNK.LT informuoja, kad vidutinio dydžio įmonėms šios nuostatos pradės galioti nuo 2030 metų, o smulkiajam verslui terminų kol kas nėra.
Naujausi komentarai