„Per tą trumpą laikotarpį, per kurį vadovauju Vyriausybei, jau turėjau gal tris susitikimus ar keturis su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu, su Krašto apsaugos ministerijos atitinkamais specialistais, Gynybos resursų agentūros vadovais ir labai aiškiai sakiau, kad tokie tempai manęs netenkina. Matau labai daug inertiškumo, pareikalavau, kad būtų pateiktas jau šių metų biudžeto panaudojimas ir jis taip pat manęs nedžiugina“, – žurnalistams Senuosiuose Trakuose penktadienį sakė premjeras.
„Šiuo metu yra 37 proc., o jau į antrą pusę metų išeiname. Bet svarbūs čia elementai yra du. Ir panaudojimas, tai yra investicija į mūsų saugumą, bet ir skaidrumas. Reikia skubėti, bet nepamiršti skaidrumo“, – akcentavo jis.
Premjeras teigė reikalausiantis atsakomybės iš atsakingų asmenų ir institucijų bei imsis stebėsenos ir kontrolės iš Vyriausybės kanceliarijos perspektyvos.
„Prieš kelias dienas buvau išsikvietęs kolegas, viceministrą, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą ir klausiau – man labiausiai dabar aktualu yra oro gynyba. Klausiau, kodėl nėra priimami sprendimai, kodėl vėluoja Vyriausybės nutarimų parengimas, atsakymų ir pasiteisinimų labai daug, rinkomės, analizavome ir taip toliau, bet manęs tie pasiteisinimai netenkina, pasakiau, kad arba sprendžiame, arba tada turėsime kažkokių imtis radikalesnių priemonių“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
„Mano poziciją labai aiškiai suprato kolegos, (...) man buvo pažadėta arba 3, arba 10 rugsėjo, Vyriausybės posėdžio metu atnešti bent keturis ar penkis nutarimus dėl įsigijimų, susijusių su oro gynyba“, – teigė M. Sinkevičius.
Kaip skelbė BNS, auditą atlikusi Valstybės kontrolė penktadienį pranešė, jog sparčiai augant krašto apsaugos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių. Pasak jos, auditas atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net pustrečio karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.
Audito duomenys rodo, kad didėjant finansavimo apimtims, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis didėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki net 59 proc. 2025 metais. Tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiajai organizacijai nepriimtinos, per didelės kainos.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas penktadienį svarstė, kad dalį įsigijimų galima būtų atlikti avansiniais mokėjimais.
„Reikia ir toliau sudarinėti sutartis dėl to, kam sutarta. Turbūt yra tam tikra galimybė pamokėti ir avansu į priekį. (...) Kada vyksta Rusijos agresija Ukrainoje, kiek tų užsakymų nueina ginant Ukrainą ir ginant mūsų saugumą. Ir nors ir turi pinigų, negali įsigyti, tai tu gali pamokėti avansu ir tada gali ateiti (užsakymai – BNS)“, – sakė J. Olekas.
Parlamento vadovo teigimu, dalis lėšų, kurios yra skiriamos krašto apsaugai, galėtų tenkinti ir kitų specifinių tarnybų, tokių kaip Viešojo saugumo tarnyba, poreikius.
„Mes įsigijome daug reikalingos technikos ir ji stovi sandėliuose, o ji galėtų būti patikrinama tų tarnybų, kaip ji veikia. Tai aš kalbinu ir vidaus reikalų ministrą (Martyną Katelyną – BNS), mes jau kalbėjome, ir susitiksiu su krašto apsaugos ministru (Robertu Kaunu – BNS), taip pat kalbėsime, kad ta technika, kuri labai panaši, ar tai būtų pasienio tarnybos, sakykime, karių transportavimo priemonės ar pasieniečių transportavimo priemonės, jos gali būti adekvačiai naudojamos ir vienų, ir kitų“, – aiškino jis.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų būti ne mažesnė nei 5 proc.
Naujausi komentarai