Pirkėjui užtenka užmesti akį į kainas ir viskas aišku.
„Daugiausia brangsta pagrindiniai, dažniausiai perkami produktai – pieno produktai, duona, daržovės. Kainos tikrai kyla“, – sakė praeivė.
O valdžia pasirinko sudėtingesnį kelią. Kainoms sekti ir suvaldyti subūrė Maisto tarybą.
„Daugiausia būna pilstoma iš tuščio į kiaurą, bet nesiremiant skaičiais“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
„Nereikėtų tikėti, kad Maisto taryba čia ir dabar duotų rezultatą“, – sakė Laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Pusantrų metų 27 valdininkai, ekspertai, ūkininkai, prekybininkai ir mokslininkai posėdžiavo. Jie turėjo ne tik kas tris mėnesius skelbti informaciją apie kainas, bet ir parodyti, kas maisto grandinėje uždirba daugiausia – ūkininkas, perdirbėjas ar prekybininkas.
Maisto tarybą subūrė socialdemokratų Vyriausybė. Žemės ūkio ministerijos vairą tuo metu laikė „Nemuno aušros“ atstovas Ignas Hofmanas.
„Konkrečiai darbų nepadarėme, laiko buvo per mažai“, – pripažino I. Hofmanas.
„Toje taryboje buvo gaištamas ir valdininkų laikas. Visuomenė už tą sugaištą laiką sumokėjo. Ar visuomenė gavo kažkokį rezultatą?“ – klausė D. Dundulis.
Naujasis ministras antrina – Maisto taryba buvo nenaudinga, todėl atėjo laikas ją naikinti.
„Tęsti tai, dėl ko nepasiektas tikslas, nėra logiška“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Tačiau vietoje jos žadama kita struktūra – ministerijos kolegija. Skamba kitaip, tačiau esmė panaši: prie vieno stalo vėl sės ekspertai, specialistai ir ūkininkai.
„Na, darysime kitaip“, – atsakė K. Mažeika.
Jau dabar kainas stebi ne viena institucija – Valstybės duomenų agentūra, Žemės ūkio informacijos centras, Konkurencijos taryba, Lietuvos bankas. Tačiau pirkėjai sako, kad vien stebėti neužtenka – kainas esą reikia kontroliuoti.
„Pragyvenimo lygis pas mus žemas, todėl turi reguliuoti. Dauguma vis tiek gyvena vidutiniškai“, – sakė praeivis.
„Aš manau, kad taip. O kaip kitaip, kas sureguliuos?“ – svarstė gyventoja.
„Tam ir yra valstybė, kad šiek tiek apribotų tuos didžiuosius tinklus, kurie naudojasi galimybe mus skriausti. Niekas jų neapriboja, bet turėtų“, – teigė kita moteris.
Maisto taryba buvo sukurta su aiškiu pažadu – sekti kainas ir ieškoti būdų jas mažinti. Tačiau dabar valdžia nuo šio pažado nusisuka ir apie mažesnes kainas nebekalba.
„Neapkraunant visų ta pačia problema, maisto kainų mažinimas nėra tas tikslas. Kalbame plačiau – apie žemės ūkio strategiškumą, trumpąsias grandines“, – aiškino K. Mažeika.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Spaudimas auga ir grūdų rinkoje. Dėl nepalankių orų dalis derliaus yra prastesnės kokybės, o kukurūzų derlių sumažino sausra.
„Dalis grūdų gali būti netinkama maistui ar pašarams gaminti, todėl, tikėtina, kaina didės“, – teigė A. Pranckevičius.
Brangs pašarai, kartu gali brangti ir mėsa. Bankai prognozuoja, kad šiemet infliacija sieks 6 proc., o bendras kainų lygis augs daugiausia dėl maisto kainų.
Naujausi komentarai