Prašo griežtinti kontrolę
Neseniai žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nuotoliniame pokalbyje su Ukrainos žemės ūkio ministru Tarasu Vysotskyi aptarė Rusijos galimai vykdomą iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų pasisavintų grūdų eksportą per ES šalių infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos valstybių uostams.
Ukrainos ministro teigimu, dėl apribotų galimybių naudotis Juodosios jūros maršrutais ir sandėliavimo iššūkių, Rusija siekia kuo greičiau realizuoti šių metų grūdų derlių. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose bus nuimtas apie 9 mln. t grūdų derlius, kurio reikšminga dalis gali būti eksportuota, tad tikėtinas dar didesnis neteisėtų eksporto srautų suaktyvėjimas. Ukrainos atstovai pabrėžė būtinybę užtikrinti veiksmingą grūdų kilmės kontrolę, kad nebūtų sudarytos galimybės apeiti galiojančių kontrolės mechanizmų.
Tikrins ir maistinius grūdus
Atsižvelgus į tai, Lietuvoje imtasi dar griežtesnių kontrolės veiksmų. Iki šiol grūdų kilmės tikrinimo schema buvo taikoma tik iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamiems pašariniams grūdams, tačiau per artimiausias kelias dienas, įsigaliojus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktų pakeitimams, kilmės patikros bus atliekamos visoms per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą gabenamoms rusiškų ir baltarusiškų grūdų siuntoms – tiek pašariniams, tiek maistiniams grūdams.
Griežtinama patikra ne tik padės užkirsti kelią neteisėtai prekybai, bet ir užtikrins skaidrumą, suteiks papildomą konkurencinį pranašumą lietuviškų grūdų augintojams ir eksportuotojams trečiųjų šalių rinkose.
„Lietuvos tikslas išlieka vienas – maksimaliai sumažinti Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos galimybę naudotis ES jūros uostų infrastruktūra galimai vogtų ukrainietiškų grūdų eksportui. Negalime leisti, kad Baltijos šalių uostų infrastruktūra būtų naudojama pasisavintiems grūdams gabenti. Turime užtikrinti, kad kontrolės sistema veiktų taip, jog Rusija ir jos sąjungininkai nerastų galimybių jos apeiti“, – sakė žemės ūkio ministras K. Mažeika.
Lietuva jau yra įdiegusi grūdų kilmės tikrinimo sistemą, leidžiančią laboratoriniais tyrimais nustatyti faktinę grūdų kilmę. Susitikime sutarta stiprinti Lietuvos ir Ukrainos institucijų bendradarbiavimą. Ukrainos ministro prašymu Lietuva pasirengusi pasidalyti savo gerąja patirtimi atliekant grūdų kilmės tyrimus ir su kitomis ES narėmis, didžiausią dėmesį skiriant Baltijos šalims, kad mūsų regione būtų užtikrinta vienoda ir veiksminga kontrolė.
Rusija planuoja kitaip
Tačiau kol Lietuva su Ukraina derasi dėl griežtesnės vogtų grūdų kontrolės, Rusija turi kitokių planų, susijusių su Baltijos jūros uostais, tarp jų ir Klaipėdos. Neseniai paskelbtas naujienų agentūros „Reuters“ pranešimas, kad Ukrainos dronų atakoms Juodojoje ir Azovo jūrose privertus Rusijos grūdų eksportuotojus ieškoti alternatyvių maršrutų, jų kroviniai nukreipiami į Baltijos jūrą ir, be kita ko, į Baltijos šalių uostus. Reikia priminti, kad grūdams Jungtinių Tautų iniciatyva taikoma nuolatinė sankcijų išimtis, kad būtų išvengta bado krizių besivystančiose šalyse.
Pasak „Reuters“, 2025 m. liepos–2026 m. birželio sezoną Rusija per Azovo ir Juodąją jūras išgabeno 46,3 mln. t grūdų – 90 proc. viso jūra gabenamų šalies grūdų eksporto. Per Rusijos uostus Baltijos jūroje tuo metu išgabenta apie 1 mln. t.
Iki rugpjūčio 18 d. paraiškų šį sezoną geležinkeliais pristatyti grūdus į Rusijos uostus Baltijos jūroje apimtis pasiekė 5 mln. t, palyginti su 6 mln. tonų Novorosijsko ir Tuapsės uostams, teigia „Reuters“ šaltiniai.
Nepaisydami įtemptų santykių, eksportuotojai taip pat vis dažniau svarsto galimybę naudotis Baltijos šalių, ypač Latvijos, uostais, rašo „Reuters“. Per Baltijos šalis gabenamų grūdų sumažėjo nuo 2,5 mln. t prieš du sezonus iki maždaug 1 mln. t praėjusį sezoną, tačiau prognozuojama, kad rugsėjį eksportas smarkiai išaugs, priduria „Reuters“.
Priversti dalytis rinka
Rusijos grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis naujienų agentūrai teigė, kad šį sezoną per Baltijos šalis gali būti išgabenta 5–6 mln. t grūdų, o atsiradus galimybei naudotis Estijos uostais – net 10 mln. t.
Bendrovės „Sovecon“ atstovas Andrejus Sizovas Baltijos šalių uostų potencialą įvertino 200–400 tūkst. t per mėnesį – dvigubai daugiau nei Rusijos terminalų Baltijos jūroje. Bendras trijų Baltijos šalių metinis grūdų krovos pajėgumas viršija 18 mln. t, tačiau šie pajėgumai naudojami ir Europos grūdams krauti, tad rusiški grūdai neišvengiamai sudarys konkurenciją.
Tuo metu Rusijos uostai Baltijos jūroje, pasak „Reuters“, per metus gali perkrauti tik apie 7 mln. t. To neužtenka, tad ir bandoma grūdų krovinių srautus nukreipti į Baltijos šalis.
Preliminari derliaus vertė
Lietuvos javapjūtei artėjant prie pabaigos, šių metų derliaus vaizdas išlieka dvejopas, rašoma Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) išplatintame pranešime. Šalyje užaugintas javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius pagal pirmines prognozes galėjo būti didesnis nei pernai, tačiau situaciją apsunkino rugpjūčio 22 d. Lietuvą užklupusi stipri audra, kurios poveikis ypač skaudžiai juntamas Vakarų Lietuvos ūkiuose.
LGPPA vertinimu, šis sezonas dar kartą parodė, kad vien bendras nukultų tonų skaičius neatskleidžia tikrosios derliaus vertės. Svarbu, kiek grūdų atitiks maistinius ir eksporto kokybės reikalavimus, kiek jų pavyks laiku nuimti ir paruošti rinkai.
„Šiemet matomas itin ryškus skirtumas tarp užauginto ir rinkai tinkamo derliaus. Daliai ūkių teko susidurti su fuzarioze, o audra kai kuriuose regionuose pažeidė dar nenukultus pasėlius. Todėl galutinį sezono rezultatą lems ne tik tonos, bet ir kokybė, nuėmimo nuostoliai ir tai, kokią dalį grūdų bus galima realizuoti kaip maistinius“, – sako LGPPA prezidentas Karolis Šimas.
Išankstiniais skaičiavimais 2026 m. prognozuotas bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius Lietuvoje galėjo siekti apie 7,9 mln. t, tad panašus į pernai. Ši prognozė remiasi viltimi, kad visgi pavyks nuimti likusį derlių Vakarų Lietuvoje ir likusias pupas, bet galutinis rezultatas gali būti ir mažesnis.
„Lietuva eksportuoja didelę užaugintų grūdų dalį, o tarptautiniai pirkėjai kelia griežtus reikalavimus ne tik baltymų kiekiui ar saiko svoriui, bet ir maisto saugai. Šiemet laboratorinė kontrolė, skirtingos kokybės partijų atskyrimas ir tinkamas grūdų paruošimas yra ypač svarbūs“, – pabrėžia K. Šimas.
Poveikis rinkai
Lietuva užaugina daugiau grūdų, negu jų sunaudojama šalies viduje, todėl sektoriaus rezultatams itin svarbus eksportas. Lietuvos grūdams pagrindinę konkurenciją ir toliau sudarys Rusijos, Ukrainos, Rumunijos ir Bulgarijos produkcija. Papildomą pasiūlą pasaulio rinkoje gali sukurti ir kitos didžiosios grūdus auginančios valstybės.
Eksporto galimybes lems ne tik derliaus kiekis, bet ir konkurentų kainodara, importuojančių valstybių poreikis, valiutų kursai, transportavimo sąnaudos ir geopolitiniai įvykiai. Lietuvos eksportuotojams svarbios išliks Pietų ir Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir kitų trečiųjų šalių rinkos.
Per šią javapjūtę Europos MATIF biržoje kviečių ir rapsų kainos buvo 20–30 proc. aukštesnės nei tuo pačiu metu pernai, tačiau jų kryptis išliko nepastovi. Rinką veikia karas Ukrainoje, Juodosios jūros laivybos rizika, energijos kainos ir skirtingos pasaulio derliaus prognozės.
Aukštesnė biržos kaina taip pat nereiškia tokio paties augintojų pajamų padidėjimo, nes galutinę supirkimo kainą lemia konkrečios partijos kokybė, pristatymo laikas ir logistikos sąnaudos.
„Šis sezonas reikalauja itin lankstaus visos grandinės darbo. Reikia ne tik priimti daug grūdų, bet ir atskirti skirtingos kokybės produkciją, rasti jai tinkamiausias rinkas, vykdyti jau sudarytus eksporto įsipareigojimus. Lietuvos sektoriaus stiprybė yra išplėtota elevatorių ir Klaipėdos uosto infrastruktūra bei sukaupta tarptautinės prekybos patirtis“, – apibendrina K. Šimas.
Manyčiau, kiekviena iš šią sritį reglamentuojančių institucijų gali pasitelkti kūrybingumą ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą padaryti nepatrauklų.
Smūgis dėl tranzito
Pastarosiomis dienomis Lietuvos grūdų eksportuotojai susidūrė su dar vienu didžiuliu iššūkiu – Rusijos, konkrečiai Kaliningrado, grūdų tranzitu per Baltijos šalių uostus. Dėl nuolatinių laivų apšaudymų Juodojoje jūroje laivyba pasidarė nesaugi, bet Rusija neskuba sudaryti eksporto susitarimų su Ukraina, nes rado būdą, kaip savo grūdų eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltijos jūrą. Jos pačios Vysotsko ir Ust-Lugos uostų pajėgumai riboti, todėl labai gaila, kad Baltijos šalys įsileidžia rusiškus grūdus į savo uostus. Lietuvos ir Latvijos institucijos į šią problemą žiūri paviršutiniškai, nes, pagal JT, grūdai yra nesankcionuota prekė, todėl JT nesukuria rimtesnių priemonių šiems srautams užkardyti. Per Baltijos jūros uostus grūdai toliau keliauja gerokai lengviau – eksportuojant iš ES šalių, jie tarsi legitimizuojami.
„Manyčiau, kiekviena iš šią sritį reglamentuojančių institucijų: Žemės ūkio ministerija, Muitinė, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, taip pat „Lietuvos geležinkeliai“ ir uostai – gali pasitelkti kūrybingumą ir surasti būdų, kaip rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Latviją padaryti nepatrauklų“, – sako LGPPA prezidentas.
Jo duomenimis, šiuo metu viena iš Klaipėdos krovos kompanijų ir toliau dirba su rusiškais grūdais.
„Teko bendrauti su Latvijoje veikiančiomis įmonėmis ir grūdų supirkėjais, kurie taip pat imasi veiksmų sustabdyti grūdų eksportą, nes būtent Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių Achilo kulnas: per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. t grūdų per metus (realiai – apie 5 mln. t). Tai milžiniški kiekiai, maždaug tiek, kiek siekia visas trijų Baltijos šalių eksportas“, – atkreipia dėmesį K. Šimas.
Rusiški grūdai apie 15 proc. pigesni, o tai mažina Lietuvos ir Latvijos grūdų konkurencingumą. Eksporto padariniai šių šalių ūkininkams ir eksportuotojams bus milžiniški. Skaudžiai atsilieps ne tik grūdų kaina. Grūdams iš šio regiono eksportuoti reikės ir daugiau laivų, o jų frakto kaina, atsiradus rusiškų grūdų srautui, pastarosiomis dienomis pakilo 7–8 eurais už 1 t kviečių. Taigi, dėl kelių krovos kompanijų noro užsidirbti šalies ūkininkai ir eksportuotojai patirs didelių nuostolių.
Jei sprendimus priimančios institucijos nesiims skubių priemonių, nukentės ne tik Lietuvos bei Latvijos ekonomika, bet ir reputacija. Garsiai kalbame, kad remiame Ukrainą, bet realiai padedama gabenti grūdus agresorei Rusijai.
Kokybės problemos
Jau supirktų rapsų kokybė šį sezoną yra gana gera. Vidutinis jų aliejingumas viršija 47 proc., o pernai pasitaikiusios sudygusių rapsų problemos šiemet nepastebėta.
Priimtų kviečių kokybė taip pat būtų vertinama kaip labai gera, jeigu ne fuzariozės ir mikotoksino deoksinivalenolio (DON) problema. Šiuo metu pirmos klasės kviečiai sudaro 33 proc., antros klasės – 43 proc., trečios klasės – 10 proc., o ketvirtos klasės – 14 proc. visų priimtų kviečių. Taigi net 76 proc. priimtų kviečių priskiriami pirmai arba antrai klasei.
Pastaruoju metu pastebimai daugėja ketvirtos klasės kviečių, nebeatitinkančių kritimo skaičiaus reikalavimo. Vėlesniu javapjūtės laikotarpiu toks pokytis įprastas, tačiau kol kas dar per anksti pasakyti, kokią galutinio derliaus dalį sudarys šie kviečiai.
Pagrindinė šių metų kviečių kokybės problema – didesnis fuzariozės pažeistų grūdų paplitimas ir padidėjęs DON kiekis. Daugiausia fuzariozės atvejų pastebėta Kupiškio, Biržų ir Pasvalio regionuose. Atlikti tyrimai rodo, kad vizualiai pastebima fuzariozė nėra susijusi su DON koncentracija. Užfiksuota atvejų, kai išorinių fuzariozės požymių neturinčiuose grūduose DON kiekis viršijo leistinas ribas, ir atvirkščiai – fuzariozės pažeidimų turinčiuose grūduose DON koncentracija leistinų ribų neviršijo. Vien vizualus grūdų įvertinimas neparodo, ar mikotoksinai neviršija leistinų normų, todėl kokybei įvertinti atliekami laboratoriniai tyrimai.
Šaltinis: LGPPA
(be temos)