Ruduo atėjo. Dienos trumpėja, todėl šviesas namuose teks jungti vis anksčiau. O tai reiškia ir didesnį elektros suvartojimą bei galimus pokyčius gyventojų sąskaitose.
„Bijau, kad vartotojui belieka tik liūdėti“, – situaciją komentavo praeivis.
Elektros kaina artimiausiais mėnesiais gali augti. Tam jau dabar yra ne viena priežastis.
„Na, gerai, tu moki 100 eurų. Kiek tau prisideda? 30 eurų. Ką darysi? Atiduodi“, – kalbėjo gyventojas.
Tiesa, tokio kainų šuolio niekas garantuoti negali. Tačiau nerimą kelia smarkiai pabrangusios gamtinės dujos, kurios naudojamos ir elektros gamybai.
„Šiuo metu dujų kaina siekia 70 eurų už megavatvalandę – tai beveik dvigubai daugiau nei prieš metus“, – teigė energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dujų kainas kelia geopolitinė situacija, tiekimo sutrikimai ir didesnė Azijos bei Europos konkurencija dėl suskystintųjų gamtinių dujų.
„Dujos nėra vienas svarbiausių elektros kainą lemiančių veiksnių, bet kai jų kaina pasiekia sunkiai protu suvokiamą lygį, tai gali turėti įtakos“, – aiškino „Ignitis“ vadovas Andrius Kavaliauskas.
Šaltuoju metų laiku dujų elektros gamybai reikės vis daugiau.
„Dujų kaina pradeda turėti vis daugiau reikšmės“, – pabrėžė „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas.
Vis dėlto elektros kainą lemia ne tik dujos. Įtakos turi oro temperatūra, vartojimas, kainos kitose šalyse, importuojamos energijos kiekis bei tai, kiek elektros pagamina saulės ir vėjo jėgainės.
„Šaltuoju metų laiku taip pat pučia vėjas, todėl vėjo elektrinės gamina energiją“, – sakė A. Bagočiūtė.
Rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė apie 80 eurų už megavatvalandę ir per mėnesį padidėjo 5 proc. Tačiau tiekėjai perspėja, kad žiemą kainos gali būti gerokai didesnės.
„Jeigu rugpjūtį turėjome 80 eurų už megavatvalandę, tai žiemą galėtume pasiekti 150–180 eurų“, – prognozavo M. Kavaliauskas.
Tai ypač svarbu gyventojams, pasirinkusiems su elektros birža susietus planus.
„Tikrai pavojinga likti tokiame tiekimo plane. Kas turi su birža susietus planus, vidutinė kaina, kurią jie mokės už elektrą, gali padvigubėti, galbūt net patrigubėti“, – teigė M. Kavaliauskas.
Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad kiekvienas vartotojas turėtų įvertinti savo poreikius.
„Visada vertėtų įvertinti, kas svarbiau – nuolat žinoti, kiek mokėsi, ar prisiimti šiokią tokią riziką“, – sakė A. Bagočiutė.
Fiksuotą elektros kainą turintys vartotojai nuo biržos svyravimų apsaugoti bent jau iki sutarties pabaigos.
„Jeigu šiuo laikotarpiu artėja kainos fiksavimo laikotarpio pabaiga, o žmonės pradeda svarstyti apie pokyčius likus mėnesiui ar dviem, raginame palaukti sutarties pabaigos, nes kaina jau yra užfiksuota“, – aiškino A. Kavaliauskas.
„Mes garantuojame, kad, nepaisant to, kas nutiks biržoje, jų kaina nepasikeis. Fiksuota kaina liks tokia pati“, – pabrėžė M. Kavaliauskas.
Tačiau dalis gyventojų pripažįsta nei itin atidžiai sekantys savo kilovatvalandės kainą, nei tikrinantys, ar kiti tiekėjai siūlo pigesnius planus.
„Nelabai seku. Man atrodo, visur panašiai tas pats, gal kelių centų skirtumas, bet mokėjimui tai nelabai ką lemia“, – sakė gyventojas.
„Aš nelakstysiu. Gyvenime jau pasimokiau su tais bėgiojimais, ne, ačiū“, – teigė kitas praeivis.
„Moku, bet kažkaip niekada nesusimąsčiau. Turiu nutolusią saulės elektrinę, tai kažkiek kompensuojasi“, – pasakojo dar vienas gyventojas.
Tiekėjai kol kas neatskleidžia, kiek gali kainuoti nauji fiksuotos kainos planai.
„Labai nenorime ir nesitikime, kad būtų kardinalus kainų brangimas“, – sakė A. Kavaliauskas.
Tačiau fiksuotų planų kainos jau yra padidėjusios. Energetikos agentūros duomenimis, dvylikos mėnesių fiksuotos kainos planas šiuo metu kainuoja apie 29–30 centų už kilovatvalandę, kai prieš metus tuo pačiu metu siekė 25–27 centus.
„Šiuo metu turime vienus didžiausių siūlomų tarifų“, – teigė A. Bagočiūtė.
Elektros brangimas gyventojams gali grėsti ir dėl dar vienos priežasties. Po audrų išryškėjusias elektros tinklo spragas ESO siekia šalinti didindama investicijas, tarp jų – kabeliuodama elektros linijas. Finansų ministras neatmeta, kad dalis tokių išlaidų ilgainiui gali atsispindėti ir vartotojų mokamuose tarifuose.
„Jeigu kalbame apie prevenciją, tarifo korekcijos taip pat galimos, jei bus numatytos investicijos į plėtrą, kabeliavimą ir kitas būtinas investicijas“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Prieš dvejus metus po audros vidutinė elektros skirstymo kaina buvo padidinta 83 centais.
Naujausi komentarai