Darbymetis – gana sklandus
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Audrius Vanagas sako, kad šiemet javapjūtė visoje Lietuvoje prasidėjo tuo pačiu metu. „Paprastai būdavo kitaip, – sako A. Vanagas, dėl pokalbio nutraukęs darbą kombainu savo ūkio laukuose. – Kai Pietų Lietuvoje pradėdavo imti derlių, žinodavome, kad Šiaurės Lietuvoje darbymetį pradėsime po savaitės. Šiemet visoje Lietuvoje darbai prasidėjo praktiškai vienu metu. Yra vienas kitas rajonas, kur dar ir dabar sunkiau įvažiuojama į laukus, pvz., Kelmės, tačiau daugmaž visur darbai vyksta visu tempu. Galima sakyti, javapjūtė jau gerokai įsibėgėjo.“
Pašnekovas sako, kad darbai vyksta gana sklandžiai, tačiau prognozuoti, koks bus derlius, dar nesiima. „Per anksti, – sako. – Dabar tik žiūrime į dangų, ar nesutrukdys lietus. Sunku kol kas prognozuoti ir rapsų aliejingumą.“
Šiuo metu jau nuimtas beveik visas žieminių miežių derlius, nors, teisybės dėlei, jo yra labai mažai, tik apie 2 proc. visų kultūrų. Iki 20 proc. šalies ūkių laukuose auga žieminių rapsų, daugiausia žieminių kviečių. Nedidelė dalis kitų kultūrų – pupų ir t. t.
Džiovyklos nesikuklina
Laimi tie ūkininkai, kurie ūkiuose turi savas džiovyklas. Vis dėlto tai mažuma ir daugiausia – stambesni ūkiai. Supirkėjų elevatorių džiovinimo paslaugomis naudojasi labai daug grūdų augintojų. Kaina, žinoma, priklauso nuo grūdų drėgnio – kiek reikia džiovinti, kad pasiektų reikiamą ribą. Kokios bus išlaidos grūdams džiovinti šiemet, A. Vanagas kol kas neprognozuoja: „Jeigu pasakytumėte, koks bus oras ateinančiomis savaitėmis, pasakyčiau, kokie bus grūdai.“
LGAA vadovą, kaip ir visus grūdininkus, piktina grūdų džiovinimo kainos. Jos dvigubai didesnės nei kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje. Svarbiausia, kad visi supirkėjai taiko beveik vienodus įkainius. „Mokėti už 1 t grūdų džiovinimą po 7–8 eurus, sutikite, dideli pinigai“, – sako A. Vanagas. Paprastai drėgmės mažinimas 1 proc. už 1 t grūdų kainuoja maždaug 2,5–3 eurus, tačiau lietingu oru 1 proc. neužtenka, šiemet žemdirbiai skaičiuoja, kad teks sumažinti drėgmę keliais procentais.
Pernai, kai grūdai dėl lietingo sezono turėjo labai daug perteklinės drėgmės, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į grūdų supirkimo įmones, prašydama solidarizuotis su ūkininkai ir sumažinti įkainius. Kai kurios (nors ir vienetai) įmonės taip ir padarė. Žinoma, bendrovė „Jonavos grūdai“, valdoma valstybės, įkainius iš karto sumažino, tačiau tai problemos neišsprendė – negi iš Žemaitijos ar kito tolimesnio krašto žemdirbiai veš grūdus į Jonavą?
Suprantama, mažindamos įkainius ūkininkams, supirkimo įmonės mažina savo pelną, todėl tikėtis geranoriškumo turbūt negalima. Tai verslas, kuris nori uždirbti.
Galimi pažeidimai
Reaguodama į susiklosčiusią situaciją, ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimų draudžiamų susitarimų taikant grūdų džiovinimo įkainius.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako girdintis ūkininkų atstovų abejones, kad įkainiai neatspindi realių sąnaudų ir galbūt iškreipia konkurencinę aplinką. Ar gali būti, kad, nepaisant skirtingų technologijų ir energetinių sąnaudų, grūdų džiovinimo ir valymo įkainiai skirtinguose supirkimo punktuose yra panašūs? Kaimyninėse šalyse apskritai už tas pačias paslaugas dažnai mokama beveik perpus mažiau. Kyla abejonių, ar kainos nustatomos savarankiškai, atsižvelgiant į sąnaudas ir konkurencines sąlygas, ar veikia susitarimai tarp rinkos dalyvių.
Mėginiai didina skaidrumą
Dar vieną problemą, sunkinančią žemdirbių padėtį, įžvelgia ir LGAA vadovas. „Pernai nustatytas privalomas visų laboratorinių mėginių plombavimas, – sako A. Vanagas. – Dabar supirkėjai ir už tai ima mokestį.“ Iš esmės, mėginių plombavimas, ūkininkų požiūriu, yra sveikintinas dalykas, tačiau, nustatant šią tvarką, matyt, niekas nesitikėjo, kad supirkėjai šią paslaugą papildomai apmokestins.
„Supirkėjai purtosi mėginių plombavimo ir nori, kad šios paslaugos būtų atsisakyta, tačiau kodėl? – klausia A. Vanagas ir pats atsako: – Todėl, kad mėginiais galima manipuliuoti. Jie norėtų, kad plombavimas vyktų tik pagal kiekvieno ūkininko individualų norą. O kas norės, kai didelė kaina?“
Štai ta kaina ir bandoma pasiekti, kad ūkininkai pritartų būtino plombavimo atsisakymui.
Iki to laiko, kol nebuvo privalomo mėginių plombavimo, mėginių tyrimo sritis nebuvo skaidri (nuo jų priklauso superkamų grūdų kokybė). Tiesa, ir tada ūkininkas galėjo individualiai prašyti šios paslaugos, tačiau, pasak LGAA vadovo, suveikdavo spaudimo principas – kai prie supirkėjo elevatoriaus stovi visa eilė grūdais pakrautų savivarčių puspriekabių, lengva pasakyti: jeigu čia dabar pradėsime plombuoti, užlaikysime visą eilę. Taip buvo nuteikiami ūkininkai prieš ūkininkus.
Kai Pietų Lietuvoje pradėdavo imti derlių, žinodavome, kad Šiaurės Lietuvoje darbymetį pradėsime po savaitės. Šiemet visoje Lietuvoje darbai prasidėjo praktiškai vienu metu.
Finansiniai barjerai
ŽŪM pritaria ūkininkų pozicijai ir ragina supirkimo įmones netaikyti ir papildomų laboratorinių mėginių plombavimo mokesčių. Žemės ūkio viceministro Kęsto Spūdžio teigimu, grūdų mėginio įkainis turi būti pagrįstas tik faktinėmis sąnaudomis.
Jeigu mėginys plombuojamas vieną kartą, nėra ekonominio pagrindo už 20 t partiją taikyti 20 kartų didesnį mokestį nei už 1 t partiją. Toks modelis tampa finansiniu barjeru ūkininkui pasinaudoti arbitražiniu tyrimu, rašoma ŽŪM pranešime.
Praėjusių metų sausį įsigaliojo reikalavimas grūdų ir aliejingųjų sėklų supakuotus laboratorinius mėginius užplombuoti taip, kad juos atidarant neliktų nepastebėta.
Ministerijos žiniomis, kai kurios supirkimo įmonės taiko laboratorinių mėginių plombavimo įkainius, nors šis reikalavimas buvo nustatytas tik tam, kad būtų gerinami santykiai ir auginamas pasitikėjimas tarp supirkėjo ir pardavėjo intensyviu derliaus supirkimo laikotarpiu.
Ragina įvertinti kainodarą
Į ŽŪM poziciją sureagavo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA), išplatinusi viešą pranešimą dėl ministerijos kreipimosi į Konkurencijos tarybą.
„ŽŪM kreipėsi į Konkurencijos tarybą ragindama įvertinti grūdų supirkimo ir džiovinimo paslaugas teikiančių įmonių kainodarą šalyje, sulaukus nusiskundimų, esą įmonės taiko labai panašius arba net vienodus grūdų džiovinimo įkainius, – rašoma pranešime. – Žemės ūkio ministerija taip pat ragina įmones netaikyti papildomų laboratorinių mėginių plombavimo įkainių ir šią procedūrą vertinti kaip skaidrios praktikos dalį, padedančią kurti gerą verslo reputaciją.“
Situaciją komentavo ir LGPPA direktorė Dalia Ruščiauskienė. Ji teigė, kad įmonės, supirkdamos grūdus, konkuruoja tarpusavyje, tad visų paslaugų kaštus vertina ir nustato pačios, remdamosi savo sąnaudomis.
Ji atkreipė dėmesį, kad elevatorių įkainiai išlieka panašūs jau ketvirtą sezoną, jie nedidėja. „Nustatydamos grūdų supirkimo ir džiovinimo įkainius įmonės įvertina visus elevatoriaus kaštus, visas teikiamas paslaugas: priėmimą, krovimą, valymą, džiovinimą, saugojimą. Visų šių paslaugų visuma sudaro elevatoriaus pajamas ir sąnaudas, pagal jas ir skaičiuojami tarifai. Taip pat įmonės turi atsižvelgti į kitas kainos dedamąsias: elektrą, dėl didėjančių atlyginimų išaugusius darbo jėgos kaštus, kurie sudaro apie 40 proc. paslaugų kainos ir jau beveik dešimtmetį kasmet auga 5–10 proc., tad akivaizdu, kad vien dėl darbo kaštų elevatorių įkainiai turėtų gerokai padidėti. Dar prisideda padidėjusios bankų palūkanos, džiovinti naudojamų dujų kainos, kurios, palyginti su praėjusiais metais, yra padvigubėjusios, ir pan. O įkainis išlieka stabilus jau ketvirtus metus“, – aiškina D. Ruščiauskienė.
Gali rinktis
Beje, šią paslaugą teikia ne tik grūdus superkančios įmonės, bet ir kiti rinkos dalyviai: kooperatyvai, stambesni ūkininkai, valstybiniai elevatoriai, tad galima palyginti ir jų kainas, rinktis ją kitur, jei ten pigiau, rašoma LGPPA pranešime.
„ŽŪM patvirtino grūdų mėginių ėmimo ir saugojimo tvarkos pakeitimus, kurie įsigaliojo 2025 m. sausio 20 d., ir nustatė šias papildomas pareigas visoms grūdus superkančioms įmonėms, nepaisydama LGPPA teiktų pastabų, kad tai papildomai kainuos ir gerokai sulėtins grūdų supirkimo procesą, – teigia D. Ruščiauskienė. – Kiekvieno arbitražinio mėginio pakavimas, plombavimas, ženklinimas, registravimas, saugojimas, vėliau – išpakavimas ir naikinimas reikalauja papildomų darbo sąnaudų ir administracinių išteklių. Kainuoja ir pakavimo medžiagos, ir papildomas darbuotojų darbas: užplombuoti, paženklinti, užregistruoti mėginį, užtikrinti jo atsekamumą. Taip pat arbitražinius mėginius reikia saugoti tam pritaikytose patalpose. Kad šis procesas vyktų sklandžiai, skiriama papildomų darbuotojų, patalpos ir kiti ištekliai. Įvertinus visas šią sąnaudas, nustatomi įkainiai.“
Du požiūriai
LGPPA atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje paimama apie 300–400 tūkst. mėginių per metus, dar kartą juos patikrinti pernai kreipėsi tik keli šimtai ūkininkų. Tyrimus atlikus, didžiosios dalies grūdų mėginių kokybė buvo sumažinta, todėl ūkininkai nuo to net nukentėjo. Arbitražinių tyrimų skaičius nesiekia 0,002 proc. bendro mėginių skaičiaus. Vadinasi, grūdų kokybės vertinimas įmonėse atliekamas kvalifikuotai ir teisingai. LGPPA siūlo plombuoti ir saugoti mėginius tik tada, kai ūkininkai to patys paprašo. Taip šimtais kartų būtų sumažinti mėginių paruošimo ir saugojimo kaštai ir tikėtina, tokio mokesčio nebeliktų. Šį siūlymą asociacija ministerijai teikė prieš metus, bet į jį nebuvo atsižvelgta.
Galima priminti, kad dėl grūdų kokybės tarp augintojų ir supirkėjų vyksta amžinas ginčas. A. Vanago teigimu, būtent mėginių plombavimas ir didina pasitikėjimą vieni kitais, tad kodėl jo reikėtų atsisakyti: „Juk toks pat mėginių plombavimas vyksta ir pieno sektoriuje, ir ekologinės produkcijos, tad grūdų sektoriuje tokia tvarka irgi turi būti.“
Kokios prognozės?
Įvairios Europos grūdininkų, energetikų, kitos organizacijos jau skelbia Senojo žemyno šiųmečio derliaus prognozes. Jos šiek tiek skiriasi, tačiau visas sieja faktas, kad derlius šiemet bus gerokai mažesnis nei ankstesniais metais. Tai iš esmės lėmė karščiai. Štai ES grūdų prekybos asociacijos 2026 m. birželio duomenimis, ES šalyse 2026 m. prognozuojamas 274,90 mln. t grūdų derlius, tai būtų 17 mln. t mažiau, palyginti su 2025 m.
Galbūt dėl tokių nepalankių prognozių Lietuvos ūkininkams atsivers platesnė grūdinių eksporto rinkos? A. Vanagas dėl susiklosčiusios situacijos visai nedžiūgauja, nes mato ir kitus veiksnius, lemiančius eksporto rinką. „Padėtį gerokai gali koreguoti situacija su Ukraina, – sako LGAA vadovas. – Rusijos veiksmai trukdo ukrainietiškų grūdų eksportui iš Juodosios jūros uostų. Atrodo, kad per uostus neišvežti iš Ukrainos pigūs grūdai bandys rasti kelius per Baltijos valstybes. Jie, mažindami kainas, turės įtakos visai Europos rinkai.“
Galime susidurti ir su dar viena problema: kas gali paneigti, kad dalis ukrainietiškų grūdų nepasiliks Lietuvoje ir jau su lietuviškomis etiketėmis bus realizuojami kaip lietuviški. „Gali atsitikti, kad „nukulsime“ grūdų daugiau, negu pasėjome, – sako A. Vanagas. – Galbūt todėl kartais pasigirsta nepagrįstai optimistiškų prognozių apie būsimą gausų derlių.“
Naujausi komentarai