E. Grikšo teigimu, Kupiškio rajone veikia įmonės, kurios investuoja į technologinį atsinaujinimą, automatizaciją ir dirbtinio intelekto sprendimus, o kai kurie objektai turi potencialo tapti platesnių verslo ekosistemų centrais.
Vienas ryškiausių tokių pavyzdžių yra Kupiškio aerodromas, kuriame veikia Latvijos nacionalinių oro linijų bendrovės „airBaltic“ pilotų akademija, aeroklubas, aviacijos treniruočių centras, taip pat vykdomi pažintiniai bei sportiniai skrydžiai.
„Atrandame rajonuose deimantus, čempionus, aplink kuriuos galima lipdyti labai daug kitos ekosistemos, kas yra svarbu konkurencingumui, vietos vertės pasiūlymui. Tai (Kupiškio aerodromą – ELTA) matau kaip vieną iš labai stiprių galimybių Kupiškiui tapti centru ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau“, – apsilankęs Kupiškio rajone kalbėjo E. Grikšas.
Pasak Kupiškio aerodromo įkūrėjo Lauryno Griauzdės, aerodromas yra tapęs tarptautinės aviacijos bendruomenės dalimi.
„Dažnai sakome, kad pasaulis yra mažas, o aviacinė bendruomenė yra dar mažesnė. Tai visada smagu, kai į pakankamai mažą rajoną atvyksta žmonės iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, skrendame ir per radijo ryšį tūkstantį kartų per dieną yra ištariamas žodis „Kupiškis“, kai pilotai kalba su skrydžių vadovais“, – pasakojo L. Griauzdė.
„Iš mūsų aerodromo iškeliauja ne viena dešimtis skrydžio planų per dieną, kurie keliauja į tą pačią oro kontrolę, kur suplaukia visi skrydžio planai iš viso pasaulio. Tai, be abejo, yra be galo smagu“, – tęsė jis.
Vis dėlto aerodromo plėtrą, L. Griauzdės teigimu, riboja esama infrastruktūra – šiuo metu čia yra naudojamas žolės takas.
„Tai reiškia, kad mes esame labai stipriai sezoniški, vos ne 4–5 mėnesiai produktyvaus galimo darbo iškrenta iš mūsų metinio laikotarpio“, – pabrėžė jis.
L. Griauzdės teigimu, asfaltuotas takas leistų veiklą vykdyti beveik visus metus ir padidintų aerodromo patrauklumą aviacijos mokymo organizacijoms. Taip pat jis atkreipė dėmesį į esamą aviacijos mokymui skirtų orlaivių įsigijimo finansavimo problemą Lietuvoje.
„Šiai dienai Lietuvoje orlaivio įsigijimas yra neremiamas, nesvarbu, kad tu kuri aukštą pridėtinę vertę, mokini aukštos kvalifikacijos specialistą, bet tai yra neremiama nei europiniais fondais, nei kažkaip kitaip. Tuo metu Lenkijoje yra labai daug lengvatų būtent šitam aviacijos mokymo sektoriui. Ir mūsų regionas dėl šios priežasties tampa nekonkurencingas“, – kalbėjo Kupiškio aerodromo įkūrėjas.
Atrandame rajonuose deimantus, čempionus, aplink kuriuos galima lipdyti labai daug kitos ekosistemos, kas yra svarbu konkurencingumui, vietos vertės pasiūlymui.
Susiduriama su kompetentingų darbuotojų trūkumu
Kupiškio rajone veikianti minkštų baldų karkasų ir komponentų gamintoja „Slavita“ produkciją eksportuoja į užsienio rinkas, tačiau bendrovės vadovai sako, kad jos veiklą kasdien lydi įvairūs iššūkiai, vienas pagrindinių – kompetentingų darbuotojų trūkumas.
„Daug jaunų specialistų, kurie pabaigia (aukštąsias mokyklas – ELTA), jie negrįžta į Kupiškį, o įsitvirtina kituose didmiesčiuose, galbūt dėl to, kad didesnį atlyginimą ten siūlo darbdaviai.(...) Labai sunku surasti kompetentingą darbuotoją“, – teigė „Slavitos“ direktorė Simona Jokantaitė-Gineikė.
„Jeigu mes surandame žmogų ir jis neturi patirties, kaip, tarkime, operatoriaus, kuris valdo stakles, tai mes turime daug darbo įdėti, kad jį išmokytume ir išugdytume jam tam tikras kompetencijas, kad jis atliktų puikiai savo darbą. Tai šitoje vietoje tikrai yra sudėtinga, nes (...) gamyba nestovi ir mes turime nuolatos padaryti produkciją, ją išvežti, o tas mokymas aiškiai rodo, kad mes lėčiau gaminame, nebelieka to efektyvumo“, – tęsė ji.
Pasak S. Jokantaitės-Gineikės, bendrovė kasmet investuoja į gamybos efektyvinimą bei darbuotojų saugumą.
„Stengiamės atnaujinti staklyną, nes tai yra svarbiausia. Kuo staklynas yra naujesnis, tuo mes greičiau, efektyviau galime pagaminti (produkciją – ELTA). Lygiai taip pat dabar irgi atsinaujiname nutraukimo sistemą – tai yra darbuotojams saugumas, energijos taupymas. Tai daug dalykų nuolatos į priekį žiūrime, galvojame ir visada labai stengiamės ieškoti galimybių, ką galime padaryti geriau, greičiau, efektyviau. Čia yra kasdieninis darbas, kitaip nebūna“, – pabrėžė „Slavitos“ vadovė.
Vis dėlto ji teigė, kad bendrovės proveržiui taip pat praverstų valstybės parama tam tikrų procesų robotizacijai, automatizacijai ir dirbtinio intelekto sprendimams.
Matomas investuotojų ir mažesnės administracinės naštos poreikis
Ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, šio krašto verslo plėtros potencialas susijęs su technologiniu atsinaujinimu, inovacijomis ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimu.
„Kupiškyje yra unikalių įmonių ir sprendimų, potencialių centrų, kaip, pavyzdžiui, aeroklubas. Yra labai daug potencialo. Kaip ir visur kalbama apie regionų ekonomikos skatinimą, tai (Kupiškio rajone – ELTA) turime daug neišnaudoto potencialo ir mūsų darbas – jį įveiklinti“, – nurodė E. Grikšas.
Vis dėlto jis pripažino, kad vizitas Kupiškio rajone išryškino ir problemas, susijusias su įmonėms tenkančia administracine našta.
„Yra daug administracinės naštos dalykų, kur kartais paklausai verslo atstovų ir galvoji, ar tikrai mūsų valstybėje dar taip yra? Pasirodo, yra – turi važiuoti į kitą miestą atsiimti popierinį dokumentą. Kaip dinamiška, skaitmenizuota valstybė neturėtume sau to leisti. Šias problemas matome, todėl „3i“ plane išsikėlėme konkretų tikslą – iki 2030 m. administracinę naštą verslui sumažinti 35 proc.“, – kalbėjo ministras.
E. Grikšas taip pat teigė, kad Kupiškiui būtų naudinga pritraukti daugiau stambių investuotojų, kurie skatintų verslų konkurencingumą, kurtų naujas darbo vietas ir taip sudarytų sąlygas į rajoną susigrąžinti išvykusius gyventojus.
Naujausi komentarai