Griežtesni reikalavimai
Prasidėjus vasarai, grupė Seimo narių pasiūlė keisti nepilnamečių darbo ir poilsio laiką. Parlamentarai siūlo leisti vaikams dirbti per savaitę ne daugiau kaip 35 val. arba iki šešių valandų per dieną. Dabar vaikai gali dirbti iki 30 val. per savaitę ne mokslo metų laiku.
Be to, Seimo nariai liberalai pasiūlė nepilnamečiams, dirbantiems atostogų metu, kai nereikia derintis prie švietimo sistemos ritmo, leisti dirbti ir sekmadieniais. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) aiškina, kad nepilnamečiams neleidžiama dirbti sekmadieniais dėl tai numatančios ES direktyvos ir iš esmės dėl to, kad jie nebūtų išnaudojami.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus patarėja-vyr. darbo inspektorė Vaida Arlauskaitė patvirtina, kad įstatymai aiškiai nurodo, jog nepilnamečiams darbuotojams sekmadienis privalo būti poilsio diena. Ši teisės norma jokių išlygų nenumato, todėl darbdaviai neturi teisės nepilnamečiams darbuotojams darbo organizuoti sekmadienį net ir mokinių vasaros atostogų metu.
„Nepilnamečių įdarbinimui taikomi griežtesni reikalavimai nei suaugusiųjų darbui, todėl darbdaviai privalo atsakingai organizuoti darbą, o tėvai ir patys mokiniai – žinoti savo teises. Darbdavys turi įvertinti ne tik darbo pobūdį, bet ir tai, ar darbo sąlygos yra saugios, ar darbas nepakenks vaiko sveikatai, vystymuisi ir ugdymo procesui, – pabrėžia V. Arlauskaitė. – Vasaros atostogos ir yra skirtos pailsėti nuo aktyvaus mokymosi prieš ateinančius mokslo metus. Pirmoji darbo patirtis jaunuoliui turėtų būti ne išnaudojimo, o atsakomybės ir pasitikėjimo pamoka. Pirmasis darbas turi suteikti gerą patirtį, o ne tapti nusivylimu ar grėsme sveikatai.“
Pusėje vietų – pažeidimai
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentas ir valdybos pirmininkas Martynas Dikšaitis supranta, kodėl institucijos nori išlaikyti didesnę nepilnamečių asmenų apsaugą: „Nepilnametis sunkiai randa darbo vietą, ypač vasarą, galbūt netgi dirba už mažesnį negu kiti darbuotojai atlyginimą. Nesakau, kad 100 proc. visada taip yra, bet toks asmuo gali būti lengviau išnaudojamas. Be to, moksleiviams neretai tenka dirbti sudėtingesnius, dažnai fizinius darbus, pvz., statybų sektoriuje arba laukuose skinti braškes, dirbti kitus ūkio darbus.“
Pasak V. Arlauskaitės, VDI nustato su nepilnamečių darbu susijusių pažeidimų, tokių kaip nelegalus darbas, netinkamai sudaryti darbo grafikai, darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. „Dažniausi darbdavių paaiškinimai dėl šių pažeidimų būna įstatymų nežinojimas, kuris nuo atsakomybės neatleidžia“, – pabrėžia ji.
Nustačius pažeidimą, kad darbuotojai iki aštuoniolikos metų dirba sekmadieniais, darbdaviams fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gresia bauda nuo 240 iki 880 eurų. Pakartotinai padarius pažeidimą – nuo 900 iki 1 400 eurų. „Už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, o ne darbuotojas, tad atsakomybė šiuo atveju kyla tik darbdaviui, o ne darbuotojui“, – akcentuoja V. Arlauskaitė.
„VDI neretai susiduria su nepilnamečių nelegaliu arba netinkamai įformintu darbu, darbo laiko pažeidimais ir netinkamomis darbo sąlygomis. Pažeidimai kartojasi kasmet, ypač vasaros sezono metu pajūrio kurortuose, maitinimo ir paslaugų sektoriuose“, – pasakoja ji.
VDI kiekvieną vasarą vykdo tikslinius nepilnamečių darbo patikrinimus. Daugiausia dėmesio skiriama maitinimo, apgyvendinimo ir paslaugų sektoriams, kur sezoninių darbuotojų poreikis yra didžiausias.
Pvz., 2025 m. liepos 8–22 d. VDI vykdė tikslinius nepilnamečių darbo teisės laikymosi patikrinimus Palangoje, Šventojoje ir Nidoje. Buvo patikrintos 64 veiklos vietos, kuriose dirbo 59 ūkio subjektai. „Pažeidimai nustatyti 27 subjektuose – beveik pusėje visų patikrintų vietų. Dažniausiai nustatyti pažeidimai buvo susiję su netinkamai sudarytais darbo grafikais, darbo ir poilsio režimo nesilaikymu, darbu vakarais ar sekmadieniais ir viršytomis darbo valandų normomis. Taip pat nustatytas vienas nelegalaus nepilnamečio darbo atvejis. Praeitų metų tikslinių patikrinimų skaičiai tokie, o šių metų statistikos dar neturime“, – dalijasi V. Arlauskaitė.
Pirmoji darbo patirtis jaunuoliui turėtų būti ne išnaudojimo, o atsakomybės ir pasitikėjimo pamoka. Pirmasis darbas turi suteikti gerą patirtį, o ne tapti nusivylimu ar grėsme sveikatai.
Trūksta lankstumo
Vis dėlto šalies moksleivių atstovas M. Dikšaitis mano, kad pats nepilnametis turėtų turėti galimybę spręsti, ar vasaros atostogų metu nori papildomai užsidirbti dirbant sekmadienį. „Manau, kad tai nebūtų blogas dalykas, bet šiuo klausimu dar nesame suformavę bendros pozicijos. Tikriausiai rudens sesijoje, jei šis klausimas vis dar bus sprendžiamas, turėsime aiškesnę ir stipresnę poziciją“, – pažymėjo jis.
M. Dikšaičio vertinimu, darbo rinka moksleivių atžvilgiu yra visiškai nelanksti. Pasak jo, realybė yra tokia, kad dauguma moksleivių nedirba vasaromis, nors norėtų.
„Pats pamenu, kai buvau moksleivis, bandydavau įsidarbinti, bet manęs nepriimdavo, nes buvau moksleivis. Įmonės ieško darbuotojų ilgesniam periodui, ne tik vasarai. Tai automatiškai sumažina galimybes“, – sako LMS prezidentas.
„Nors ir yra įvairių moksleivių įveiklinimo, įdarbinimo programų, verslai dažnai tuo nesinaudoja arba naudojasi tiesiog įdarbindami savo vaikus ar artimuosius. Daug galimybių jaunam žmogui dirbti tikrai nėra. Nebent, aišku, kurortinių miestų viešbučiuose dirbti kambarių tvarkytojais, kavinėse dirbti padavėjais ir t. t. Tačiau tai vis tiek yra labai ribota“, – tikina jis.
M. Dikšaitis įsitikinęs, kad ankstyvas įsiliejimas į darbo rinką padeda mokiniui pasiruošti ateityje laukiančiai darbo dienos rutinai. „Tai taip pat prideda atsakomybės jausmo, ugdo finansinį raštingumą, kadangi tu jau turi savo pinigų ir renkiesi, kaip juos leisti, taupyti ar kitaip panaudoti. Dirbantis jaunas žmogus gali įgyti labai daug įgūdžių ir žinių, bet, deja, Lietuvoje tikrai ne kiekvienas gali tuo pasigirti. Aišku, ne kiekvienas ir nori tai išbandyti“, – sako jis.
Anot M. Dikšaičio, dabartinis moksleivių darbo reguliavimas esminių problemų nesukelia, tačiau didžiausia bėda yra visuomenės požiūris. „Nelabai norima įdarbinti nepilnamečius, bet tai suprantama, nes dažniausiai darbdavys ieško daugiau kompetencijų, ilgalaikio darbuotojo. Reikia keisti pačios visuomenės požiūrį ir suvokimą“, – sako jis.
Apriboja darbdavį
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė sako, kad šiandien egzistuoja labai daug moksleivių iki aštuoniolikos metų darbo apribojimų: „Nuo keturiolikos iki šešiolikos metų asmenys laikomi vaikais, o nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų paaugliams suteikiama daugiau galimybių, tačiau jiems vis dar taikoma daug apribojimų.
Tai sudaro papildomų barjerų jaunimui, kuris nori užsidirbti ir išbandyti save darbo vietoje. Kuo daugiau barjerų, tuo darbdaviui sudėtingiau įdarbinti žmogų, nes yra daug papildomų reikalavimų, kuriuos darbdavys kartais sunkiai gali išpildyti“, – tikina A. Maldutytė.
„Jei kitose šalyse pasižiūrėtume, tikrai pamatytume, kaip jauni žmonės nuneša indus kavinėse ir pan. Mes negalime įdarbinti nepilnamečių, jeigu maitinimo įstaigoje yra parduodamas alkoholis, nežiūrint į tai, kad turbūt kiekvienuose namuose yra alkoholinių gėrimų, kuriuos bent per šventes saikingai vartoja suaugusieji“, – sako ji.
Anot LDK vadovės, natūralu, kad darbdavys priverstas svarstyti, ar jam labiau apsimoka samdyti žmogų, kuris gali dirbti lanksčiomis sąlygomis, ar verta ryžtis mėginti užsiauginti darbuotoją, tačiau taikantis prie įvairių apribojimų.
„Mes esame už taisyklių sušvelninimą, bet, žinoma, nepažeidžiant ES nuostatų. Tačiau apie kokį vaikų išnaudojimą mes galėtume kalbėti šiandien? Mūsų šalyje jau seniai negalima apie tai šnekėti, nesame iš tų valstybių, kur vaikai dirba gamyklose naktimis, – pabrėžia A. Maldutytė. – Labai tikimės, kad mūsų institucijos imsis iniciatyvos ir gal kreipsis į ES institucijas, kalbės, kad galbūt verta švelninti taisykles. Kas nors turi rūpintis mūsų jaunąja karta, kad jie galėtų išbandyti save, jei to nori. Juk darbas niekam neprivalomas, tai yra savanoriškas dalykas.“
Nors ir yra įvairių moksleivių įveiklinimo, įdarbinimo programų, verslai dažnai tuo nesinaudoja arba naudojasi tiesiog įdarbindami savo vaikus ar artimuosius.
Kitoks jaunimas
Kaip pasakoja A. Maldutytė, tikrai ne visi moksleiviai nori dirbti. Anksčiau, regis, norinčių tai išbandyti būdavo daugiau. „Dabar jaunimas nebūtinai pasirenka darbo santykius, nes gali vykdyti individualią veiklą ar užsidirbti internetu, nuotoliniu būdu. Yra įvairių lanksčių galimybių ir darbo rinka nebėra vienintelis būdas gauti papildomų pajamų“, – sako ji.
„Jaunimas renkasi, kas jiems atrodo patrauklu, o mes norėtume, kad apribojimų būtų kiek mažiau, nekenkiant vaikams ir suprantant tai, kad mes visi, kaip bendruomenė, visuomenė, kartu auginame jaunąją kartą, kuri šalia mūsų bus artimiausius 50 ar daugiau metų“, – atkreipia dėmesį A. Maldutytė.
Anot jos, vasarą darbdaviai laukia dirbti norinčių nepilnamečių restoranuose, viešbučiuose, įvairiose laisvalaikio praleidimo vietose, kuriose vyrauja sezoninis darbas. „Esame girdėję, kad mielai jaunimą samdytų ir ūkininkai, bet iš jų irgi dažnai girdime, kad nelabai atsiranda dirbti norinčio jaunimo. Anksčiau tai buvo įprasta, bet dabar viskas keičiasi, todėl sunku tikėtis, kad pas mus nebus atvykstančių kitų šalių piliečių, kuriems toks darbas dar atrodo patrauklus. Ieškome, kas tuos darbus nudirbtų, kol dar viskas nerobotizuota“, – teigia LDK vadovė.
Jaunosios kartos atstovai šiandien yra daug laisvesni keisti darbovietes, tačiau tai nereiškia, kad jie blogiau dirba nei vyresnė karta. „Mes matome nuostabių, atsakingų, išradingų, gudrių jaunų žmonių, kurie tikrai labai greitai viską perpranta, greičiau mokosi įvairių dalykų, naujovių, prie kurių mums kartais būna sunkiau prisitaikyti“, – atvirauja A. Maldutytė.
„Yra ir tokių jaunuolių, kurie galbūt mėgsta daugiau patingėti, bet to yra tarp visų amžiaus grupių darbuotojų ir aš nenorėčiau išskirti jaunimo, – pabrėžia LDK prezidentė. – Jie yra ir drąsesni, ir kartais jautresni, nes jau nuo 2020 m. pandemijos išgyveno įtampos laikus. Jauname amžiuje visą tą laikotarpį pereiti nebuvo labai lengva.“
Nepilnamečių darbo ypatumai
VDI primena, kad asmenų iki aštuoniolikos metų darbo ir poilsio laiko ypatumus reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos 36 straipsnis, pagal kurį tiek vaikams, tiek paaugliams turi būti suteiktos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, ir viena iš jų būtinai turi būti sekmadienį.
Dirbti pagal darbo sutartį galima tik nuo keturiolikos metų. Svarbu pabrėžti, kad keturiolikos–šešiolikos metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekelia pavojaus jų sveikatai, saugai ar ugdymui.
Prieš pradedant darbą būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį; įsitikinti, kad darbdavys apie įdarbinimą pranešė „Sodrai“; gauti vieno iš tėvų ar kito atstovo pagal įstatymą (globėjo) raštišką sutikimą; mokslo metų laikotarpiu turėti mokyklos sutikimą; pateikti medicininę pažymą, patvirtinančią, kad nepilnametis gali dirbti konkretų darbą.
Paaugliams nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų taikoma ta pati tvarka, tačiau nereikalingas tėvų ir mokyklos sutikimas.
Vaikams nuo keturiolikos iki šešiolikos metų vasaros metu leidžiama dirbti iki šešių valandų per dieną ir iki 30 valandų per savaitę. Paaugliai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų gali dirbti ne daugiau kaip aštuonias valandas per dieną ir iki 40 valandų per savaitę kartu su pamokų laiku.
Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto. Mokyklos lankymo metu draudžiamas darbas rytais nuo 6 val. iki 7 val. prieš pamokas. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip keturiolika valandų
Paaugliams draudžiama dirbti nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip dvylika valandų.
Kuo daugiau barjerų, tuo darbdaviui sudėtingiau įdarbinti žmogų, nes yra daug papildomų reikalavimų, kuriuos darbdavys kartais sunkiai gali išpildyti.
Vaikams jų pageidavimu turi būti suteikiamos kasmetės atostogos arba nemokamos atostogos per mokinių atostogas. Taip pat vaikams turi būti užtikrintas keturiolikos kalendorinių dienų iš eilės poilsis per mokinių vasaros atostogas. Vaikams suteikiama ne mažiau kaip keturiolika kalendorinių dienų iš eilės kasmečių atostogų arba nemokamų atostogų per mokinių vasaros atostogas, jeigu dirbama per visas tų metų mokinių vasaros atostogas.
Nepilnamečiams draudžiama dirbti pavojingus darbus, taip pat dirbti su alkoholiu susijusioje įstaigoje ar atlikti sveikatai kenksmingus darbus.
Visą asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų veiksnių sąrašą galima rasti šioje atmintinėje: Atmintinė jaunam darbuotojui.
(be temos)