V. Janulevičiaus teigimu, ES ekonomikos problemas spręsti padėtų vietinių gamintojų skatinimas, bendros rinkos kapitalo, energetikos ir gynybos srityse gilinimas.
Interviu „Kauno dienai“ jis pabrėžia ir tai, kad, „BussinesEurope“ prezidentu pirmą kartą išrinkus Lenkijos atstovą Maciejų Wituckį, dabar visas Europos verslo centras pasislinko link Rytų, Centrinės Europos, o tai rodo rimtą dėmesį santykinai naujoms, prieš kelis dešimtmečius į ES įstojusioms narėms.
„Todėl gynybos tema bus viena svarbiausių, nes visos šios šalys, deja, turi tokius kaimynus, kokius turi“, – rudenį Vilniuje vyksiančios konfederacijos „BussinesEurope“ prezidentų tarybos akcentus prognozuoja V. Janulevičius.
– Kaip šiandien apibūdintumėte Europos ekonomikos padėtį? Kokia yra Europos diagnozė?
– Pastarųjų mėnesių ir pastarųjų dviejų ketvirčių skaičiai rodo, kad Europos ekonomika truputį atsigauna, bet abejoju, ar jau galima sakyti, kad ligonis pasveiko. Sakyčiau, tai trumpalaikio pagerėjimo simptomas. Matome, kad debesų vis dėlto yra nemažai ir neaišku, koks bus ruduo, kalbant apie energetiką, kurią vis mėgstu minėti.
Hormuzo sąsiaurio problema Europai jau kainavo daugiau nei 70 mlrd. eurų. Tiek nekainavo net JAV karinė kampaniją prieš Iraną, tačiau tiek Europos vartotojai sumokėjo už pabrangusias dujas ir naftą.
Nafta pabrango apie 50 proc. Tai nemažai, nes iš naftos produktų gaminama labai daug gaminių ir plastiko, ir chemijos pramonėje, kuri dar prieš šią situaciją Europoje išgyveno ne pačius geriausius laikus.
Didžiausia problema šiandien – dujos, nes jų atsargos žiemai yra gana menkos, o dujų kaina pakilo beveik 70 proc. Tai gali sudaryti gana nelinksmą perspektyvą žiemai mums ir daliai mūsų pramonės, nes dujos yra tiesiogiai susijusios su chemijos, trąšų pramone, tai turi įtakos žemės ūkiui ir kitoms sritims. Taigi sakyti, kad esame gerame kelyje, tikrai negalime.
Matome, kad šiuo metu jokių realių diskusijų arba kalbų apie paliaubas tarp JAV ir Irano nėra. Tai JAV vartotojams irgi skausminga, nes jie taip pat perka pagal rinkos kainą, bet JAV šiuo atveju yra apsirūpinusios ir dujomis, ir nafta, pačios Jungtinės Valstijos jų turi gana daug, nes šiandien JAV yra didžiausios eksportuotojos pasaulyje – ne Artimieji Rytai. Todėl Amerika susitvarkys su situacija, o jų eksportuotojams tai galbūt netgi papildomi pinigai.
Be abejonės, dujos susijusios ir su elektra. Ir Lietuva, ir ES tikrai plačiai vysto atsinaujinančiąją energiją. Dabar matome, kad dienomis kainos biržoje yra labai žemos ir palankios. To negalėsime pasakyti žiemą, kai bus šildymo sezonas. Jeigu žiema bus labai šalta, iššūkių dėl iškastinio kuro tikrai bus dar daugiau, nes jo kaina pakilusi ir tai, aišku, paveiks visą mūsų ekonomiką.
– Šiuo metu verslo pasaulio diskusijose vyrauja ir nuo ekonomikos neatsiejamas konkurencingumas. Neseniai tapote „BussinesEurope“ viceprezidentu – kokius Europos konkurencingumo problemų sprendimus ši verslo konfederacija siūlys?
– Liepą tapęs „BussinesEurope“ viceprezidentu, esu atsakingas už du komitetus, dvi kryptis. Pirma kryptis yra energetika visos ES mastu. Kita kryptis – iniciatyva „Pagaminta Europoje“ (angl. „Made in Europe“), kurios esmė yra apginti gamintojus ES viduje. Netgi jau pradėta transliuoti ir nauja „Euronews“ laida, kurioje kalbama apie vietinės gamybos skatinimą, kad Europoje sukurta pridėtinė vertė būtų kiek įmanoma didesnė.
Akivaizdu, kad čia yra dvi pagrindinės problemos. Pirmoji yra mūsų prekybos deficitas. Beje, ir Lietuvoje vienas iš negatyvių dalykų yra po pandemijos susiformavęs neigiamas balansas, nes mes dabar importuojame įvairios produkcijos, kurios vertė yra milijardais eurų didesnė, negu eksportuojame. Tai ilgainiui gali sukelti tikrai didelę problemą, nes jei daugiau išleidžiate, nei gaunate, anksčiau ar vėliau tai atsilieps ir jūsų balansui, ir ateities skolinimosi reitingui.
Prieš pandemiją apylygiai eksportuodavome ir importuodavome, ir tai buvo mūsų stiprybė, nes didžiąją dalį eksporto sudarė pramonė. Dabar pramonės dalis visame šalies eksporte yra žymiai nukritusi dėl galbūt mažesnio mūsų konkurencingumo, brangesnių kaštų ir dėl skirtumo tarp atlyginimų augimo ir efektyvumo neaugimo. Šie dalykai ne tik mums, Lietuvai, yra kertiniai.
Jeigu lygintume praėjusių metų Kinijos importą į ES su ES eksportu į Kiniją, pernai Kinijos importo perviršis sudarė 368 mlrd. eurų. Vadinasi, daugiau nei po 1 mlrd. eurų kas dieną, įskaitant savaitgalius, jų perviršis buvo didesnis, jie daugiau eksportuodavo nei mes į jų rinką. Tai, aišku, blogai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES balansui. Pastaraisiais metais Lietuvos eksporto ir importo balansas siekė 4–6 mlrd. eurų deficitą.
Yra dar blogesnių naujienų, palyginti su praėjusiais metais. Šių metų pirmieji du ketvirčiai rodo, kad pasiekėme praktiškai visų praėjusių metų rezultatą – jau susidarė didesnis nei 300 mlrd. eurų Kinijos importo į ES perviršis, palyginti su ES eksportu į Kiniją.
Per metus galime pasiekti 700 mlrd. eurų perviršį. Jau turime imtis priemonių mūsų gamintojams ir vartotojams apsaugoti, nes ilgainiui tapsime ne ES, o importuotojų sąjunga. Tokiu atveju ryškės pajamų ir išlaidų skirtumas. Dabar daugeliu atvejų gyvename iš skolintų pinigų, bet jie turi būti investuoti, o ne pravalgyti.
Nemažai iššūkių matau artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, tuos iššūkius bandysime atliepti. LPK tikrai apie tai kalbės ES mastu.
– Prakalbote apie planą „Pagaminta Europoje“. Jo kritikai sako, kad tai paprasčiausias protekcionizmas. Kokių emocijų Jums kelia tokie vertinimai?
– Žodis „protekcionizmas“… O kaip mums pavadinti Kinijos politiką, kuri neįsileidžia nei jokių bankų, nei mūsų įmonių darbuotis vidinėje rinkoje? Ką galime kalbėti apie JAV, kurios yra įvedusios begales muitų? Kas dieną sulaukiame naujienų, kad kuri nors ES šalis gauna arba muitų paketą, arba bent jau išskiriami tam tikri produktai. Šiandien kalbas apie įprastą globalią prekybą galime pamiršti.
ES pramonės sektoriuje dirba 13–14 mln. darbuotojų, o skaičiuojant su jų šeimos nariais tai sudaro 50 mln. žmonių iš 450 mln. ES gyventojų. Ką darysime su tais žmonėmis? Spaudimą kelia ir dirbtinis intelektas (DI), ir kitos šalys, todėl turime išlaikyti pagrindines strategines gamybos apimtis, įskaitant gynybą, ES viduje. Tai išlikimo klausimas.
Ar būsime stipri bendrija? Akivaizdu, kad iš vienos pusės ES sugriauti norėtų Rusiją, kuri bando suskaldyti bloką iš vidaus. Matome Kiniją, kuriai nereikia bendros sąjungos, bendrų muitų, bendrų diskusijų šia tema. Taip pat ir JAV nereikia stiprios Europos, nes jie taip gali suskaldyti ir dominuoti. Deja, visos jos šiandien žaidžia prieš mus. Būkime atviri.
Turime imtis priemonių mūsų gamintojams ir vartotojams apsaugoti, nes ilgainiui tapsime ne ES, o importuotojų sąjunga. Tokiu atveju ryškės pajamų ir išlaidų skirtumas.
Todėl mūsų užduotis yra kiek įmanoma labiau sustiprinti vidinę rinką. Plano „Pagaminta Europoje“ strategija tam ir skirta. Šis planas orientuotas ir į tai, kad turėtume tam tikrą svorį pasaulinėje prekyboje. Dabar populiaru kalbėti apie kortas ar kas sėdi prie stalo, bet jei esi silpnas, nesėdi prie stalo. Reikia tą suvokti ir turime reaguoti į dabartinę suskaldytos prekybos situaciją.
Europoje jau panaikinome ne vieną pramonės šaką dėl to, kad Kinija ir kitos šalys taiko dempinginę politiką, o kai jau užima rinką, kainos pakyla, ir tada prarandi ir darbo vietas, ir žinias. Tada tampi importo, vartotojų sąjunga, o ne ES. Dėl to turime išlaikyti savo stuburą, išlaikyti kritinių žaliavų importą iš diversifikuotų šaltinių, kad pramonė galėtų toliau gyvuoti. Kai stabilizuosime situaciją ir, jeigu baigsis karai, galėsime grįžti atgal prie įprastos tarptautinės prekybos.
– Esate minėjęs, kad, siekiant sustiprinti Europos konkurencingumą, būtina gilinti bendrąją rinką ten, kur ji vis dar neveikia visa apimtimi, t. y. kapitalo, energetikos, telekomunikacijų ir gynybos srityse. Kodėl išskiriate būtent šias sritis?
– Pirmiausiai išskirčiau prieigą prie kapitalo – tai vienas kertinių dalykų. Mes permokame papildomus pinigus todėl, kad Kinijos kapitalas šiandien pigesnis nei ES kapitalas. Keista, kodėl taip yra, nes turime savo valiutą – eurą, esame stiprūs su nekilnojamuoju turtu (NT), daugelio normalių šalių įsiskolinimo lygmuo nesiekia kritinių ribų, kaip yra Kinijoje.
Žiūrint vien į Baltijos šalis, mes permokame 1–2 proc., tai sudaro 34 mlrd. mūsų paskolų iš didelių bankų ir tai beveik 0,5 mlrd. eurų per metus. Sakyčiau, labai keista, kad permokame.
Kapitalo rinkos – labai svarbus dalykas. Jeigu ne Europa, tai kas kitas gali būti dar konkurencingesnis su prieiga prie kapitalo? Blogiausia, kad savo kapitalą, kuris, kiek pamenu, guli sąskaitose ir siekia daugiau kaip 34 trln. eurų, mes investuojame į JAV vertybinius popierius, nes jie duoda didesnę grąžą. Mes netikime savo valstybėmis, ES arba matome, kad grąža iš kapitalo yra didesnė JAV, o kapitalo kaštai skolinantis pas mus dažnai yra dar brangesni. Todėl bendra kapitalo rinka, kuri leistų Lietuvos įmonei teirautis, pvz., Ispanijos banko paskolos, kuri leistų mums teisingai patikrinti įmonės duomenis ir gauti paskolą atitinkamomis rinkos sąlygomis, būtų tikrai svarbus dalykas.
Kaip ir bendra kapitalo rinka, taip ir bendra energetikos rinka suvienodintų sąlygas, nes šiandien matome, kad skirtingose ES šalyse elektros kaina skiriasi. Pvz., skandinavai turi labai konkurencingą elektros kainą ir vien todėl laimi savo gamyboje, juo labiau kad ji yra su mažiausiu CO2 pėdsaku, nes skandinavai labai stiprūs hidroenergetikos srityje. Tai gerina jų pramonės rezultatus, palyginti su kitų šalių.
Trečias jūsų minėtas dalykas – gynyba. Bendra ES rinka leistų turėti ir bendrus amunicijos sandėlius, ir atsarginių dalių, ir t. t. Faktas, kad vykstant dabartiniams karams ir, pvz., karui Ukrainoje, žmogaus poveikis minimalus, nes viską lemia naujosios technologijos. Jei norime, kad jos būtų prieinamos per visą ES perimetrą nuo Portugalijos, Ispanijos iki Lietuvos, turime kuo daugiau unifikuoti. Bendra rinka gynybos srityje šiuo atveju yra gal net svarbiausia ir nuo to reikėtų pradėti.
Gigantų dominavimas gal ir yra gerai, bet tada turėtų būti vienodumas visose šalyse, kad galėtume laikyti mažesnes atsargas ir jas greičiau papildyti iš vienos vietos į kitą, taip racionaliau panaudodami ir kapitalą, ir galbūt kaštus. Matome, kad ES pakraščiuose kyla didžiausių problemų – ne tik Baltijos ir tose šalyse, kurios ribojasi su Ukraina, bet ir Ispanijoje. Matėme, koks buvo imigrantų antplūdis Seutoje. Racionalesnis būdas leistų mums taupyti lėšas, kapitalą ir veikti efektyviau.
– Efektyvumas, mažiau fragmentacijos, mažiau biurokratijos. Daug deklaracijų apie tai, bet ar jaučiate, kad reguliacinė ir administracinė našta iš tiesų mažėja?
– Būsiu atviras, šiandien postūmio nėra. Lyginant JAV ir Europą, mes tikrai per daug viską reguliuojame, per mažai laisvės. Galbūt mums reikėtų pereiti prie bendresnių dalykų, o jeigu nusikalto įmonė, žmogus, be abejo, žiūrėti rimčiau, taip, kaip yra JAV: viskas, kas nedraudžiama, yra galima.
Pernai JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) pagal perkamosios galios paritetą (PGP) siekė daugiau nei 30 trln. dolerių, ES yra 20 trln., o dar 2017 m., neskaičiuojant Jungtinės Karalystės (JK), kuri iš ES pasitraukė 2016 m., skirtumas tarp JAV ir ES BVP buvo 2,5 trln. Įsivaizduokite, koks skirtumas atsirado per pandemijos laikotarpį, o taip yra todėl, kad ten laisvesnis reguliavimas, daugiau rizikuojama, daugiau investuojama. Šiandien galime sakyti, kad ta rinka pervertinta, bet vis tiek judina visą pasaulį. Reikia mokytis iš tų, kuriems sekasi, reikia su jais draugauti, bet kartu žiūrėti savo saugumo.
– Čia turbūt svarbu kalbėti ir apie penktosios laisvės kūrimą: laisvą žinių, inovacijų, duomenų ir mokslinių tyrimų judėjimą ES.
– Manau, labai svarbu apie tai kalbėti. Galima piktavališkai juokauti, kai kalbame apie dabartinę JAV demokratijos situaciją, nes anksčiau tai buvo demokratijos lopšys, bet dabar akivaizdu, kad demokratijos lopšys yra Europa. Turime tai išlaikyti, tačiau negalime pamiršti ekonomikos, nes visa socialinė gerovė susiformuoja tik tada, kai yra ekonominė gerovė, bet ne atvirkščiai.
Svarbu neužsižaisti, nes ir mūsų politikai mėgsta dalyti tai, kas dar tik bus, bet gali ir nebūti. Kai to nebūna, sąlygos dar labiau bloginamos visiems ir visi pralaimi.
Dabar pramonės dalis visame šalies eksporte yra žymiai nukritusi dėl galbūt mažesnio mūsų konkurencingumo, brangesnių kaštų ir dėl skirtumo tarp atlyginimų augimo ir efektyvumo neaugimo.
– Kalbant apie vietos aktualijas, Lietuvos Vyriausybė neseniai pareiškė nepritarianti ginklų prekybos liberalizavimui, nes įžvelgia rizikų saugumui, tačiau šios iniciatyvos šalininkai mano, kad dabartinis prekybos ginklais ir šaudmenimis reguliavimas silpnina Lietuvos konkurencingumą, nes įmonės negali dalyvauti daugelyje NATO ar ES projektų. Ar yra daugiau panašių reguliavimo pavyzdžių, kurie gynybos pramonės varžybose silpnina Lietuvos pozicijas Europos mastu?
– Gynyba – pirmasis prioritetas. Tai buvo LPK siūlymas ir jis buvo atmestas, bet vyko susitikimas prezidentūroje su visomis atsakingomis institucijomis ir kėlėme šį klausimą. Jeigu norime būti konkurencingi, turime keisti įstatymą, nes Lietuva – vienintelė šalis ES, kurioje A kategorijos ginklais prekiauti negalima. Siūlėme atsargumo priemonių ir mums buvo pažadėta, kad Vidaus reikalų ministerija ir kitos atsakingos institucijos ateis su nauju įstatymo pasiūlymu, kaip liberalizuoti prekybą, kad nenukentėtų nei valstybės, nei mūsų pačių saugumas.
Pradžioje mes siūlome, kad prekyba galėtų vykti tik tarp licencijuotų ES ir NATO šalių įmonių, vėliau, jeigu nebus didelių probleminių situacijų, galėtume dar labiau praplėsti prekybą. Tačiau mes girdime ir institucijas, bandome surasti kompromisą. Tikiu, kad iki rugsėjo vidurio turėsime naują, jų paruoštą, įstatymą, nes mūsiškis buvo atmestas, išbraukytas. Tikiuosi, kad naujasis įstatymas nebus labai biurokratinis ir bus įmanoma jį įgyvendinti.
Jeigu kalbame apie reguliavimą, verslui labai svarbus ir su gynybos pramone nesusijęs migracijos reguliavimas. Mes nenorime palengvinti imigracijos į Lietuvą. Daugeliu atveju kalbame apie laikinus ekonominius imigrantus, todėl mums nereikia visiems iš eilės dalyti leidimų gyventi šalyje. Mums reikia spręsti šiandienes nedarbo problemas.
Šalyje yra 150 tūkst. bedarbių, bet yra ir 18 tūkst. laisvų darbo vietų. Šie dalykai neatitinka, vadinasi, turime supaprastinti įvežamų imigrantų procedūrą, patikrinimus, bet darbo vizų pagrindu, kaip yra kitose šalyse. Žinau, prezidentūra dabar pateikė įstatymą, jog kas dvejus metus būtų galima pratęsti leidimą, kad imigrantai nebėgiotų pas visus ES darbdavius, kad Lietuvoje nebūtų imigrantų parkų, kad jie galėtų likti tik pas tą patį darbdavį.
Ateityje, su DI priešakyje, automatizavus pramonę, gamybą ir kitas sritis, galbūt migrantų mums ir nereikės, jei piliečiai įsitrauks į darbą, – kalbu ir apie sidabrinę ekonomiką, ir kitus dalykus. Tačiau šiandien mums darbuotojų trūksta ir jeigu sakysime tik „ne“, nieko gero nebus. Latvija į šiuos dalykus žiūri liberaliau ir į ją iš Lietuvos jau iškeliavo apie 1,5 tūkst. vilkikų vairuotojų.
– Rudenį Vilniuje vyks „BussinesEurope“ prezidentų taryba. Kas šio susitikimo metu bus dėmesio centre?
– Dėmesio centre bus tos pačios problemos: bendroji kapitalo prieigos rinka, bendroji energetikos rinka ir gynyba.
Noriu pažymėti momentą, kuris mums svarbus. Liepos 1 d. buvo inauguruotas naujasis „BussinesEurope“ prezidentas. Pirmą kartą juo tapo Lenkijos pilietis, praėjusią kadenciją buvęs „BussinesEurope“ viceprezidentas ir Lenkijos pramonininkų konfederacijos „Lewiatan“ prezidentas M. Wituckis. Tai labai svarbu, nes 30 metų „BussinesEurope“ prezidentai buvo renkami iš keturių didžiųjų šalių, dažniausiai Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir JK. Iš ES išstojus JK, dar prieš išrenkant M. Wituckį, pirmą kartą buvo išrinktas Švedijos pilietis. Tai irgi buvo svarbus signalas, nes Skandinavijos, Šiaurės šalių dėmuo labai svarbus ekonomikoje ir išskirtinai mums, nes mes irgi save priskiriame Šiaurės šalims.
Dabar visas Europos verslo centras pasislinko link Rytų, Centrinės Europos, o tai rodo rimtą dėmesį santykinai naujoms, prieš kelis dešimtmečius į ES įstojusioms narėms. Todėl gynybos tema bus viena svarbiausių, nes visos šios šalys, deja, turi tokius kaimynus, kokius turi.
Rytinės bloko šalys saugo ES, kaip ir pietinės šalys nuo kitokių hibridinių atakų saugo ES pietus. Turime suprasti, kad, gyvenant dideliame daugiabutyje, jo stogo problemos nėra tik viršutinio aukšto gyventojų reikalas. Taip yra ir su ES – bendrai turime žvelgti į ekonomiką ir saugumą.
Turime būti stiprūs ekonomiškai, kad būtume stiprūs gynybos srityje. Jeigu būsime stiprūs gynybos srityje ir mūsų žmonės tikės, kad galime labai lengvai apsiginti ir kad pas mus niekas nė nebandys ateiti, manau, klestės ir ekonomika, spręsis ir demografijos problemos.
– Ačiū už pokalbį.
(be temos)