Atsiskaityti šiandien galima kortele, išmaniuoju telefonu ar net laikrodžiu. Tačiau grynieji pinigai toli gražu nėra atgyvena.
„Tenka nusiimti, nes auginame daug vaikų – jiems nuolat reikia tai autobusui, tai pietums“, – pasakojo gyventoja.
„Naudoju tik grynuosius, banke pinigų nelaikau“, – sakė kita pašnekovė.
„Manau, kad grynųjų pinigų reikia turėti, nes būna paprasčiausių trikdžių – internetas užstringa, neveikia bankininkystė ir tada niekaip negali atsiskaityti“, – teigė vyras.
Nors skelbiama, kad bankomatų tinklas plečiamas, dalis gyventojų sako, kad jų vis dar nepakanka.
„Reikia ieškoti, kur jų nusiimti, nes mieste tų bankomatų nėra labai daug“, – sakė pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Grynųjų pinigų klausimą politikai į viešąją darbotvarkę iškelia periodiškai. Tema jautri.
„Grynieji pinigai apskritai yra fundamentali piliečio teisė“, – teigė Seimo narys Karolis Neimantas.
Tačiau kur slypi tikroji problema, politikai ir gyventojai, panašu, supranta skirtingai.
Šiuo metu perkant automobilį ar kitą brangesnį pirkinį grynaisiais galima atsiskaityti, jei sandorio suma neviršija 5 tūkst. eurų.
„Lietuva taiko perteklinį teisinį reguliavimą dėl grynųjų pinigų“, – sakė K. Neimantas.
„Nemuno aušra“ siūlo šią ribą padidinti tris kartus – nuo 5 iki 15 tūkst. eurų.
„O Dieve, tokios sumos aš niekada gyvenime neturėjau. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų su ja elgtis“, – reagavo gyventoja.
Kita pašnekovė svarstė, kad didesnė atsiskaitymų grynaisiais riba galėtų paskatinti šešėlį.
„Grynaisiais? Na, gal šešėlis labiau išaugs“, – sakė vyras.
Kai kuriems politikams problema atrodo tai, kad grynaisiais negalima atsiskaityti didesnėmis sumomis.
„Teisė naudotis ir leisti pinigus taip, kaip žmogus nori ir kur nori. Grynieji pinigai užtikrina šitą nepriklausomybę“, – argumentavo K. Neimantas.
Tačiau daugeliui gyventojų kasdienybėje tokių didelių sumų nereikia. Jiems svarbiau, kad būtų patogu išsigryninti mažesnes sumas.
„Iki 100 ar 200 eurų daugiausia. Į parduotuvę einu ar vaikams dovanai kokiai reikia“, – sakė gyventoja.
„Net nežinau, kažkoks pirkinys iki 100 eurų. Pavyzdžiui, batus rugsėjo pirmai perki – ten ir 150 eurų gali būti“, – pasakojo kita.
„Nemuno aušros“ siūlymą palaiko ir keli socialdemokratai bei Mišrios Seimo narių grupės atstovai.
„Kuo daugiau grynųjų, tuo didesnis šešėlis. Ir niekas neginčija žmonių teisės atsiskaityti grynaisiais ar jų turėti, bet 5 tūkst. eurų riba ir taip, manau, yra pakankamai aukšta“, – teigė Seimo narė Gintarė Skaistė.
Europos Sąjungoje iki šiol bendros atsiskaitymų grynaisiais ribos nebuvo, tačiau nuo kitų metų ji bus įvesta. Už prekes ir paslaugas grynaisiais bus draudžiama atsiskaityti, jei suma viršys 10 tūkst. eurų.
Kad Lietuvoje riba bus padidinta, „Nemuno aušra“ buvo sutarusi dar ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje. Tai buvo vienas svarbesnių partijos pažadų rinkėjams. Tačiau dabar partijos koalicijoje nebėra, o Vyriausybė jos siūlymui nepritaria.
„Mes šitam dalykui nepritariame“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Tokią poziciją Vyriausybė teiks ir Seimui.
Ministras pabrėžia, kad valdžios tikslas – mažinti šešėlinę ekonomiką.
„Mes kol kas turime 13 proc. atotrūkį nuo BVP. Norime jį sumažinti iki ne daugiau kaip 10 proc. per artimiausius dvejus metus, o 2028 metais – iki ne daugiau kaip 9 proc. Tokios priemonės kaip didesnis grynųjų pinigų naudojimas tikrai prie to neprisideda“, – aiškino T. Valys.
Beje, klausimų dėl grynųjų ne taip seniai sulaukė ir patys „aušriečiai“.
Įtarimų sukėlė atvejai, kai politikai į savo banko sąskaitas įnešdavo grynųjų, o netrukus tokią pačią sumą pervesdavo į partijos sąskaitą. Jie aiškino, kad tai buvo asmeninės santaupos.
„Tiems žmonėms, kurie yra šešėlyje ar susiję su nelabai švariais pinigais, skaidrumas ir visko mokėjimas per banką tikrai yra nepatogus. Kadangi ši partija turi neatsakytų klausimų, man atrodo, ir dėl partijos finansavimo, manyčiau, kad reikėtų susilaikyti nuo tokių pasiūlymų“, – teigė G. Skaistė.
„Ir krikščionys demokratai turi įnešimų į sąskaitas prieš rinkimines operacijas kas keturias ar penkias dienas, kiekvieną savaitę po tūkstantį eurų. Tai labai laukiu žiniasklaidos tyrimo, kada taip pat pakelsite kitų partijų Seimo narių VRK ataskaitas“, – atkirto K. Neimantas.
Nors laikyti pinigus grynaisiais nėra nusikaltimas, politikų deklaruojamos didelės sumos sulaukia visuomenės dėmesio.
Pavyzdžiui, „Nemuno aušros“ narys Robertas Puchovičius deklaravo grynaisiais turintis beveik pusę milijono eurų. Remigijus Žemaitaitis yra deklaravęs apie 200 tūkst. eurų grynųjų, Aidas Gedvilas – apie 170 tūkst., o Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas – apie 120 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai