Mokėsi, žaidė, treniravo
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) garbės prezidentui, buvusiam Europos olimpinių komitetų (EOK) vykdomojo komiteto ir pasaulio Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) vykdomosios tarybos nariui, socialinių mokslų daktarui A. Poviliūnui rugpjūčio 10-ąją sukaks 75-eri.
Kaune, lietuvių inteligentų: inžinieriaus Petro Poviliūno ir pedagogės Reginos Poviliūnienės, šeimoje gimusio Artūro kelias į didįjį sportą prasidėjo būtent Lietuvos krepšinio sostinėje.
Dar būdamas Kūno kultūros instituto (dabar – Lietuvos sporto universitetas) studentas, jis pradėjo dirbti Krepšinio sporto mokykloje treneriu, žaidė „Atleto“ komandoje ir vėliau treniravo ją, taip pat – Kauno „Žalgirio“ dublerius, šalies studentų rinktinę, sėmėsi patirties iš tuomečio žalgiriečių stratego legendinio Stepo Butauto.
Išskirtinė asmenybė
A. Poviliūnas, dirbdamas Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pavaduotoju, 1988-aisiais ėmėsi vadovauti LTOK atkūrimo grupei, tais metais buvo išrinktas LTOK prezidentu.
1992-aisiais mūsų šalies sportininkai jau startavo net dviejose olimpinėse žaidynėse: Albervilio (žiemos) ir Barselonos (vasaros).
A. Poviliūnas vadovavo dvylikai olimpinių delegacijų (pastarąjį kartą – 2012-aisiais Londone), buvo išrinktas geriausiu XX a. Lietuvos sporto vadovu, yra vienintelis mūsų šalies sporto organizatorius, apdovanotas aštuoniais ordinais, tarp jų – Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpiniu ordinu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs: „Artūras Poviliūnas – išskirtinė asmenybė ne tik mūsų sporto, bet ir Lietuvos valstybės istorijoje.“
Dirbdamas treneriu, sėmėsi patirties iš legendinio Stepo Butauto.
Pagerbs gimtajame mieste
Reikšmingą vietą A. Poviliūno veikloje užėmė Pasaulio lietuvių sporto asociacija (PLSA).
Vadovaudamas jai 2013–2020 m., o dabar – jos garbės prezidentas, jis siekė, kad sportas taptų pasaulio lietuvius vienijančia jėga, žaidynės ir kiti tarptautiniai renginiai tapo ne tik varžybomis ir šventėmis, bet ir lietuvybės puoselėjimo simboliu.
„Kai 1988-aisiais buvome pakviesti į Australijoje surengtas trečiąsias Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, net negalėjome pagalvoti, kad tai įvyks. Keliavome jau su savo trispalve ir „Tautine giesme“, bet dar iš šalies, kuri nebuvo laisva. Prisimenu Arvydo Juozaičio iškalbingus žodžius Vilniaus geležinkelio stoties perone: „Grįžkite su skydu arba ant skydo.“ Kai Adelaidės „Apolo entertaiment“ rūmų arenoje po Australijos, JAV ir Kanados himnų užgiedojome „Lietuva, Tėvyne mūsų“, netgi lietuviškai nesuprantantys skandavo: „Lietuva!“ – dalijosi prisiminimais A. Poviliūnas.
Ateinančią savaitę, rugpjūčio 14-ąją, dr. A. Poviliūnas bus pagerbtas Lietuvos sporto muziejuje Kaune (Muziejaus g. 7), kur bus atidaryta ir jubiliato apdovanojimų, mokslinės veiklos ir gyvenimo darbų paroda.
Naujausi komentarai