„Būtent dėl to, kad mums taip pat reikia remti Ukrainą diplomatinėmis priemonėmis, turime turėti tiesioginį diplomatinį kanalą su Rusija“, – po Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimo sakė A. Costa.
„Laikas derėtis dar neatėjo“, – pripažino A. Costa ir pažymėjo, jog nėra jokių „patikimų ženklų“, kad Rusija norėtų įsitraukti į derybas.
„Tačiau bet kuriuo atveju mums reikia nedelsiant užmegzti šį tiesioginį ryšį, nes mums reikia juos išklausyti“, taip pat turime sugebėti „tiesiogiai perduoti“ bloko žinutes Maskvai, sakė jis.
Vienas ES pareigūnas trečiadienį pranešė, kad A. Costos biuras buvo užmezgęs „trumpus“ diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti bendravimo kanalus.
„Per kelias pastarąsias savaites buvo užmegzti trumpi kontaktai diplomatiniu lygmeniu, siekiant atverti bendravimo kanalus, tačiau jokių esminių klausimų nebuvo aptariama“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Diskusijos dėl Europos kontaktų su Maskva atnaujinimo pastaruoju metu suaktyvėjo, nes JAV pastangos sustabdyti karą Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, o visą prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dėmesį prikaustė Iranas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketvirtadienį buvo prisijungęs prie ES lyderių Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, ragina Europą imtis aktyvesnio vaidmens.
Tačiau kai kurios ES valstybės narės laikosi atsargios pozicijos dėl ryšių su Kremliumi užmezgimo, o diplomatai teigia, kad keletas lyderių Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime išreiškė prieštaravimą dėl šių A. Costos pastangų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po susitikimo pareiškė, kad Europa galiausiai turės dalyvauti bet kokiose derybose dėl karo užbaigimo, tačiau Maskva turi parodyti, kad yra pasirengusi tikroms deryboms.
„Kada ji bus pasirengusi derėtis, turi pasakyti Rusija, kuriai pastaraisiais mėnesiais buvo pateikta daug pasiūlymų“, – sakė E. Macronas.
„Derybos iš pradžių vyks tarp Rusijos ir Ukrainos, o vėliau prie derybų stalo turės sėsti ir amerikiečiai bei europiečiai“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) teigė, kad dar neatėjo laikas, kai Europa turėtų pasirinkti, kas turėtų jai atstovauti derybose su Kremliumi.
Jis sakė, kad Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo ėmusiosios iniciatyvos Ukrainos prašymu, o A. Costa galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) parėmė A. Costos iniciatyvą ir pareiškė, kad tai nereiškia derybų su Rusija pradžios.
„Jis nedalyvavo jokiose taikos derybose ar kitokiose derybose. Tai buvo tiesiog diplomatinis kanalas“, – sakė P. Sanchezas.
„Manau, kad tai visiškai suprantama, o Ispanijos vyriausybės požiūriu netgi pasakyčiau, kad tai būtina“, – pridūrė jis.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas (Mikalas Martinas) teigė, kad „dialogo kanalo atidarymas, mūsų nuomone, nėra klaida, ir aš pasitikiu Antonio Costa“.
„Vakar vakare tapo labai aišku, kad bet kokios derybos pirmiausia turėtų vykti tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau nėra jokių požymių, kad Rusija apskritai ketintų sėsti prie derybų stalo“, – sakė jis.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna), kurio šalis ES rytiniame flange yra susidūrusi su dronų įsibrovimais ir kurią kadaise buvo okupavusi Tarybų Sąjunga, teigė, kad „Europa neturi imtis neutralaus tarpininko vaidmens“, o vietoj to turi sustiprinti Ukrainos poziciją, kad „priverstų Kremlių pradėti rimtas derybas“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra bandęs pašalinti Europą ir Kyjivą iš derybų su JAV dėl Ukrainos ateities.
Tačiau penktadienį Kremlius pareiškė esąs „pasirengęs užmegzti ryšį“ su Europa, jei ši atsisakys ketinimų derėtis su Maskva remdamasi jėgos pozicija.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ES negali būti nešališka taikos tarpininkė.
Jis vėl atmetė Vakarų teiginius, kad Maskva planuoja pulti Europą, pavadinęs juos „provokacija“ ir „nesąmonėmis“, bet taip pat įspėjo, kad Europos karinių pajėgumų stiprinimas kelia vis didesnę grėsmę saugumui.
„Tiesioginė NATO ir Rusijos konfrontacija galėtų greitai peraugti į apsikeitimą branduoliniais smūgiais, o tai turėtų katastrofiškų pasekmių“, – pažymėjo S. Lavrovas Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame straipsnyje.
Naujausi komentarai