Kalėdos atėjo lapkritį Pereiti į pagrindinį turinį

Kalėdos atėjo lapkritį

2026-06-19 13:00

Lapkričio 9-oji – išskirtinė data Vokietijos istorijoje.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Leonas Dykovas
Leonas Dykovas / Asmeninio archyvo nuotr.

Antai dar 1918 m. lapkričio 9 d. buvo apskelbta apie monarcho institucijos Vokietijoje panaikinimą, o 1938-aisiais tą pačią dieną nacionalsocialistų valdomoje valstybėje įvyko šlykštūs antisemitinio pobūdžio pogromai, vėliau praminti Krištoline naktimi (vok. Kristallnacht).

1989 m. rudenį ši data įgijo dar vieną prasmę, mat tą dieną Rytų Vokietijos funkcionierius Günteris Schabowskis (1929–2015) pristatė naujas kelionių per šalies sieną taisykles. Žurnalistai jo paklausė, nuo kada šios turinčios įsigalioti, ir G. Schabowskis atsakė, kad, kiek jam žinoma, jos turinčios įsigalioti tuojau pat.

„Visi buvome apstulbę ir svarstėme, ar tai tikrai yra tai, kaip ir atrodo. G. Schabowskis išėjo iš kambario iškart po pranešimo, todėl neturėjome galimybės užduoti papildomų klausimų. Mes nuolat klausėmės jo įrašytų žodžių. Susidarė įspūdis, kad daugelis kambaryje buvusių Rytų Vokietijos gyventojų menkino jo žodžius ir teigė, kad šie neturintys tos reikšmės, kurią atrodė turį. Jie manė, kad tekste yra kažkokia spraga. Vakarų žiniasklaida manė, kad jie buvo žymiai reikšmingesni, nors mums buvo sunku tuo patikėti be platesnių paaiškinimų ir patvirtinimų“, – pasakojo „The Washington Post“ atstovas Robertas McCartney („Business Insider“ straipsnis „Prieš 31 metus griuvo Berlyno siena. Štai kaip šiandien šį istorinį „Mauerfall“ prisimena ten buvę žmonės“ (angl. „The Berlin Wall fell 31 years ago. Here’s how people who were there in 1989 remember the historic „Mauerfall“ today“, 2020 11 09).

„Žinia pasklido, o šimtai džiūgaujančių Rytų Berlyno gyventojų plūdo į Vakarų Berlyną pirmajam apsilankymui vakarinėje miesto pusėje, kurią 28 metus skyrė 13 pėdų aukščio betoninė siena – geriausiai žinoma Geležinės uždangos dalis“, – pranešė „The Washington Post“ straipsnis „Rytų Vokietija atveria Berlyno sieną ir pasienius, piliečiams leidžiama laisvai vykti į Vakarus“ (angl. „East Germany Opens Berlin Wall and Borders, Allowing Citizens to Travel Freely to the West“, 1989 11 10).

Anot straipsnio autoriaus R. McCartney’io, Vakarinėje sienos pusėje buvo susirinkusios didelės minios, kuriose buvo laisvai vaišinamasi šampanu. Buteliai keliavo iš rankų į rankas, o netoli Brandenburgo vartų susirinkę jauni Rytų ir Vakarų vokiečiai užlipo ant sienos viršaus ir sveikino vieni kitus. Kai kurie jų naudojo mažus plaktukus bei kaltus sienos skaldymui.

Virš Kurfiurstendamo nušvito improvizuotas fejerverkų šou, o naujienoms pasiekus komunistinę Čekoslovakiją, ten buvę Rytų vokiečiai ėmė plūsti į Bavariją maždaug 4 tūkst. asmenų per valandą greičiu.

G. Schabowkio žodžiai, be jokios abejonės, sukėlė grandininę reakciją, tačiau, ar iš tikrųjų Berlyno sienos griuvimas įvyko dėl žioplos klaidos ir valstybės tarnautojo išsiblaškymo?

Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams lemtingąjį klausimą uždavęs italų žurnalistas Riccardo Ehrmanas (1929–2021) tvirtino, kad likus maždaug valandai iki konferencijos, jam paskambino pažįstamas „aukšto rango Vokietijos socialistų (vok. Sozialistische Einheitspartei Deutschlands) partijos pareigūnas“ ir pasiūlė per konferenciją paklausti apie naujuosius kelionių įstatymus (portale zeit.de pateikiamas straipsnis „Paslaptingasis telefono skambutis iš SED, paspartino Berlyno sienos griūtį“ (vok. „Ein mysteriöser SED-Anruf beschleunigte den Mauerfall“, 2009 04 17).

Dėl 1989 m. gegužę Vengrijos–Austrijos pasienyje atsiradusios Geležinės uždangos spragos komunistinė Čekoslovakija tų metų rudenį buvo tapusi susidariusios padėties kaimyninėse šalyse įkaite, tačiau tuo metu Čekoslovakijoje taip pat brendo revoliucinės nuotaikos.

Viskas prasidėjo dar 1989 m. sausį, daliai Čekoslovakijos gyventojų bandant paminėti dvidešimtąsias Jano Palacho (1948–1969) susideginimo metines. Teigiama, kad per šias protesto akcijas vyko nuolatiniai protestuotojų ir jėgos struktūrų atstovų susidūrimai, o šimtai žmonių, įskaitant ir Vaclavą Havelą (1936–2011), buvo suimti.

„Vaclavo aikštės aukštutinę dalį buvo užpildę žmonės. Buvo ir policijos pareigūnų, bet, mano nuomone, juos taip pat nustebino minia. Mes ten buvome, kažką šaukėme. Buvome labai laimingi, ir nieko neįvyko. Manau, dėl šios priežasties žmonės atėjo ir kitą dieną. Prasidėjo areštai, sekmadienį buvo suimti V. Havelas ir dar keli asmenys. Nepaisant to, žmonės grįžo pirmadienį, o paskui ir antradienį. Tai buvo kažkas. Tai buvo stulbinama. Tai buvo kažkas naujo. Tai nebuvo organizuota. Nebuvo nei interneto, nei „Facebook“, nei „Instagram“. Žmonės paprasčiausiai kalbėjosi vieni su kitais“, – pasakojo žurnalistas Jakubas Železny (1973).

Tuo metu jam buvo apie 15–16 metų, tačiau jis taip pat buvo sumuštas ir suimtas vos vyresnių už jį žmonių. Spėjama, kad tai galėjo būti civiliais drabužiais apsirengę jėgos struktūrų atstovai (english.radio.cz svetainėje pateikiamas straipsnis „Tai buvo kažkas naujo“ – 1989-ųjų Palacho savaitė, per kurią tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš komunizmą“ (angl. „This was something new“ – Palach Week 1989, when thousands first took to the streets to protest communism“, 2019 01 14).

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų