Balti

Na, ir kilo tada šurmulys: „Gal pablūdai. Kokią nepriklausomybę. Ar dar nežinai, kad čia viską amerikonas tvarko. Nebūk durna. Gal nematai, kokia Lietuvoje korupcija. Nematai, kokius rūmus pasistatė.“ Kažkas pridūrė: „Ko norėti – tikra varna.“

Gal norėjo pasakyti – balta varna. Kiek tokių varnų Lietuvoje dar liko? Net ir nebaigusios rimtesnių mokslų, jos išsaugo prigimtinę nuovoką ir sugeba skirti savo interesus ir valstybės raidą. Keisti egzemplioriai.

Per nepriklausomybės metus tokių nuosekliai mažėjo ir dabar retai kur pasipainioja.

Kas dar gerai – tokiomis varnomis visiškai nereikia rūpintis. Jos pakentės dėl mažytės pensijos. Jos nekels triukšmo, nes yra kantrios, supratingai laukiančios valstybės pažangos.

Kitos varnos – kitokios. Jas reikia lesinti, nes kelia triukšmą.

O kaip palesinsi, jei šalies gynybai skirsi 4 proc.? Tad daug lesintojų nuolat pabrėžia, kad negalima ant visuomenės pečių užkrauti tokios naštos.

Tačiau pasitaiko ir baltų erelių. Antai sėkmingos IT bendrovės vadovas viešai patarė, kaip gauti 4 proc. gynybai. Reikia skolintis. Ir jis turėjo argumentų – Lietuva yra viena mažiausiai įsiskolinusių valstybių ES. Ano jo, pasiskolintume 16 mlrd. ir nebūtume labiausiai įsiskolinę – skolos vidurkis net būtų geresnis nei bendras ES. Pasak verslininko, gavus 16 mlrd., jų užtektų aštuoneriems metams, ir tai būtų ne išlaida, bet investicija, kuri ilgainiui atsipirktų: į saugesnę šalį daugiau investuojama, mažiau išteka kapitalo, surenkama daugiau mokesčių ir pan.

Tačiau skolą reikia grąžinti. Ir tik didinant mokesčius. O tai gali sukelti labai nemalonų kranksėjimą. Todėl – ramiai: neieškom baltų varnų, nes šiose platumose dominuoja kitokios.