2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu. Griežtesni reikalavimai jau anksčiau buvo atidėti ir turėjo įsigalioti nuo ateinančių mokslo metų. Atsisakius šių reikalavimų, dešimtokų egzaminų rezultatai ir toliau neturės įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos prašė prezidento Gitano Nausėdos vetuoti švelnesnę tvarką išlaikantį Seimo sprendimą.
Organizacijos perspėja, kad minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad vienas patikrinimas negali tapti nuosprendžiu šešiolikmečio ateičiai.
Apie tai, kas laukia toliau, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė (toliau – J. Š.) ir buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (toliau – R. M. M.).
– Kokia buvo motyvacija griežtinti tvarką?
– R. M. M.: Ši idėja kilo iš noro diferencijuoti, profiliuoti moksleivius pagal akademinius pasiekimus, tam, kad į gimnazijos klases tęsti mokymosi eitų žmonės su teigiamu balu bei stipresne motyvacija. Silpnesnės motyvacijos arba aiškesnę motyvaciją profesiniam mokymui turintys moksleiviai gali rinktis profesinio mokymo kelią. Nuo ankstesnių, sovietinių laikų yra išlikęs įsitikinimas, kad į profesinę mokyklą eina tie, kurie nieko nemoka. Tačiau profesinis mokymas šiais laikais yra visiškai kitoks – nuo robotikos iki kitų dalykų, kuriems gali reikėti ir pakankamai aukštų akademinių gebėjimų. Vėliau pasiūlymas buvo atidėtas, nes laiko pasirengti naujoms taisyklėms yra per mažai. Šiandien ministerija siūlo pasiūlymą atmesti, bet mes siūlome jį atidėti trejiems metams. Norime išlaikyti ateities signalą, kad patikrinimo reikės bet kokiu atveju ir tai gali veikti kaip motyvavimo priemonė, kad mokiniai, žinodami taisykles, galėtų pasiruošti. Kuo ankstesni yra šį bei tą lemiantys patikrinimai, tuo daugiau mokiniai susitelkia į mokslus ir geresnių rezultatų siekimą.
– Kodėl vis dėlto nuspręsta atšaukti griežtesnę tvarką, o ne duoti daugiau laiko pasiruošti naujovėms?
– J. Š.: Matosi, kad tas slenkstis nėra gelbėtojas. Priešingai, jis sukuria tam tikrą mokinių rūšiavimą į geresnius ir blogesnius. Pasiūlymas kartą jau buvo atidėtas, tad poreikis jį atidėti antrąkart signalizuoja, kad tai nėra išeitis. Nacionalinės švietimo agentūros duomenys rodo, kad 30 proc. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP neišlaikiusių mokinių po poros metų išlaikė valstybinius brandos egzaminus ir surinko nuo 40 iki 60 balų. Beveik 22 proc. matematikos PUPP neišlaikiusių mokinių valstybiniuose brandos egzaminuose surinko nuo 40 iki 81 balo. Statistika rodo, kad dalis mokinių per dvejus metus reikšmingai pagerina rezultatus. Vienkartinė nesėkmė dešimtoje klasėje neatspindi mokinio galimybių. Kitas svarbus aspektas yra mokinio branda. Nėra didelio skirtumo tarp 38 ir 40 metų amžiaus suaugusiųjų, tačiau devintokų ir vienuoliktokų brandos bei supratimo skirtumas labai didelis. Didelė dalis mokinių, ruošdamiesi į devintą klasę, neturi didelės motyvacijos, tačiau vienuoliktoje klasėje jie tikrai susigriebia. Profesinis mokymas yra svarbi švietimo sistemos dalis, bet šis pasirinkimas turi būti sąmoningas, o ne bausmė.
Beveik 22 proc. matematikos PUPP neišlaikiusių mokinių valstybiniuose brandos egzaminuose surinko nuo 40 iki 81 balo.
– Gerbiama Radvile, ką atlieptumėte į šiuos dalykus?
– R. M. M.: Prašymą prezidentui vetuoti sprendimą, išlaikantį ankstesnę tvarką, pateikė respektabilios organizacijos ir nemanau, kad jos žiūrėtų į šį klausimą lengvabūdiškai, neįvertinusios daugybės aspektų. Ketverto slenkstį aš vertinu kaip minimalią higieną. Gyvenime mums patinka daryti ne visus dalykus, tačiau yra minimalus reikalavimas, kurį pasiekti linki kiekvienas, norintis vaikui gero. Nesutinku, kad tai yra vienkartinė nesėkmė. Tai yra proceso dalis. Jei mokinys žino, kad dešimtoje klasėje laukia svarbus patikrinimas, tai yra jo paskata. Taip pat nesutinku, kad atidėliojimas rodo sistemiškumo ydą, nors tai ir rodo, kad ji nepasiruošusi. Nė vienas nesame tobuli ir jei neturime termino, susikaupti ir pasiekti rezultatą mums būna sunkiau. Aiškus barjeras ar švyturys palengvina tikslo siekimą, net jei tai nekyla iš natūralios motyvacijos.
– Ar tikrai kalta ne sistema, o mokinių motyvacija?
– J. Š.: Švietimo sistema yra labai dinamiška ir nuolat kintanti. Ji buvo stipriai destabilizuota, trūko aiškumo ir tai sukėlė labai daug chaoso. Dabar reikėtų stabilumo bent tam, kad mokiniai, mokytojai ir tėvai žinotų, kokie yra egzaminai, kiek jų bus ir ar reikės pasiekti minimalų slenkstį. PUPP yra sisteminė proceso dalis. Švietimo pagalbos stiprinimas tose grandyse yra ypatingai svarbus, kad mokiniai išlaikytų patikrinimą aukštesniu balu, nei ketvertu. Be to, yra viena grėsmė, kurios nesvarsto didieji miestai. Siūlomas modelis gerokai paveiktų regionus neigiama prasme. Gali mažėti gyvybingumas mokyklų tinkle, prasidėti gimnazijų klasių nykimas bei susiaurėti ugdymo galimybės. Tad pasekmės būtų ne tik individualios, bet ir sisteminės. Šį aspektą taip pat reikėtų įvertinti.
– Ponia Morkūnaite-Mikulėniene, kas, jūsų vertinimu, svarbiau, švietimo sistema ar mokinių motyvacija?
– R. M. M.: Pasidalinsiu vienu pokalbiu, kurį turėjau būdama ministre. Susitikimo mažesnių miestelių atstovais metu bandžiau argumentuoti, kad didesnėje mokykloje vaikas turi platesnes galimybes, geresnes sąlygas mokytis chemijos ar fizikos. Tuomet viena mama paklausė: o kam ta fizika? Norisi, kad kiekvienas tėvas linkėtų vaikui kuo daugiau žinių, bet kitiems pakanka minimumo. Suprantu, kad žmonėms, iš kurių reikalaujama daugiau, bus nepatogu. Vis tik norėčiau, kad valstybės ambicija iš visuomenės reikalautų pasirengimo įvairiam gyvenimui, tiek akademine, tiek kitomis prasmėmis. Tikiu, kad jei nėra natūralios motyvacijos, ją galima sukurti griežtomis taisyklėmis.
– Prezidentas dar nėra pasirašęs pataisų. Kaip manote, ką jis darys?
– J. Š.: Manau, kad mokiniai neturėtų tapti reformų ir eksperimentų dalyviais. Jei valstybė mato mokymosi spragas, mūsų pareiga yra suteikti pagalbą, o ne uždaryti duris. Viliuosi, kad PUPP netaps atrankos mechanizmu ir negalės rūšiuoti mokinių.
– R. M. M.: Aš manau, kad tikslas padėti mokiniui bei siekis turėti slenkstį vienas kitam neprieštarauja. Prezidento patarėja kalbėjo apie tai, kad slenksčio reikėtų.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai