„Gerbiu prezidento sprendimą vetuoti Švietimo įstatymo pakeitimus dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo slenksčio“, – BNS penktadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
„Tačiau vis tiek turime pripažinti (...), kad PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas vis tiek tos problemos neišsprendžia, jis tiktai ją atideda tam tikram laikui“, – kalbėjo ji.
Dėl prezidento veto dar turės apsispręsti Seimas.
R. Popovienė sakė kol kas nežinanti, ar Seimas susirinks į neeilinę sesiją spręsti šio klausimo dar iki rugsėjo, tačiau, jos manymu, tokios sesijos prireiks.
„Manau, kad turės rinktis“, – sakė ministrė.
Tačiau vis tiek turime pripažinti (...), kad PUPP slenksčio įsigaliojimo nukėlimas vis tiek tos problemos neišsprendžia, jis tiktai ją atideda tam tikram laikui.
Pasak jos, nepaisant to, koks bus galutinis sprendimas dėl PUPP slenksčio, būtina bus susitarti, kaip sustiprinti mokinių gebėjimus dar iki dešimtos klasės.
„Mes tikrai matome labai aiškų prioritetą, kad turime daug anksčiau pastebėti tuos mokymosi sunkumus ir padėti vaikams juos įveikti. Ir čia tikrai kartu su savivaldybėmis, mokyklų vadovais, mokytojais ir visa švietimo bendruomene turime susitarti, kaip iš tiesų reikės stiprinti mokinių pasiekimus dar iki dešimtos klasės, kad kuo mažiau vaikų apskritai susidurtų su tomis nesėkmėmis, kai jau ateina laikas patikrinimui“, – teigė R. Popovienė.
Kaip rašė BNS, 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas atšaukė šį reikalavimą, siekdamas palikti dabartinę tvarką, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus. Būtent šį sprendimą ir vetavo šalies vadovas.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau šiuo metu rezultatai neturi įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
Prezidentas, pasiūlęs trejiems metams atidėti kartelės dešimtokams įvedimą iki 2029-ųjų, teigia, kad laikotarpis turi būti skirtas ankstyvos mokymosi sunkumų diagnostikos ir individualios mokinio pažangos stebėsenos sistemai sustiprinti, veiksmingai mokymosi pagalbai užtikrinti, PUPP tinkamumui patikrinti bei profesinio, modulinio ir kitų tęstinio mokymosi formų prieinamumui išplėtoti.
Pasak G. Nausėdos, Seimo priimtu įstatymu panaikino vieną esminių 2022 metais nustatyto mokinių pasiekimų vertinimo modelio dalių, tačiau nepateikė jos alternatyvos.
R. Popovienė svarsto, kad galbūt reikėtų kalbėti apie PUPP pertvarką iš esmės.
Vadina kompromisu
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkė Jurgita Šukevičienė prezidento veto dėl kartelės dešimtokams atšaukimo vadina kompromisu, priimant galutinį sprendimą žada atsižvelgti į išsakytus argumentus.
„Tai yra kompromisinis sprendimas ir toks pasiūlymas, – BNS penktadienį sakė socialdemokratė. – Grįžę prie įstatymo svarstymo Seime mes tikrai atsakingai vertinsime gerbiamo prezidento pateiktus argumentus ir ieškosime sprendimų, kurie būtent ir padėtų suderinti aukštus ugdymo reikalavimus su realia pagalba mokiniui.“
Tai yra kompromisinis sprendimas.
„PUPP'ai turėtų išlikti svarbiu mokinių pasiekimų rodikliu ir indikatoriumi, bet daugiau tam, kad galėtų specialistai, mokytojai laiku pastebėti mokymosi spragas. Ir jas turėtume identifikuoti“, – kalbėjo J. Šukevičienė.
„Bet ar jis reikalingas kaip konkretus slenkstis? Mano manymu, užtektų jo kaip indikatoriaus, kaip rodiklio“, – pridūrė ji.
Politikė akcentavo, kad „nuo penktadalio iki trečdalio mokinių“, kurie neišlaiko matematikos ir lietuvių kalbos patikrinimo po dešimtos klasės, sėkmingai išlaiko valstybinius brandos egzaminus.
„Vadinasi, yra tų šansų pasitaisyti, pasitempti, kuriems nepasisekė dešimtoje klasėje. (...) Tai iš tiesų šiandienos priimti sprendimai yra gerbtini ir mes tikrai dėl PUPP slenksčio svarstysime Seime ir priimsime sprendimą“, – sakė J. Šukevičienė.
Tuo metu ŠMK narė, demokratė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė teigia visada pasisakiusi prieš kartelės atšaukimą.
„Namų darbai nebuvo padaryti iki šios dienos ir tikrai pritarčiau prezidento vetavimui, kad mes atidėtumėme šitą sprendimą iki 2029-ųjų ir kad Švietimo ministerijai tai būtų prioritetas numeris vienas – pasirengti, paruošti planą, kaip tiems vaikams padėti, susižiūrėti visą situaciją su profesinėmis mokyklomis“, – BNS sakė valdančiųjų parlamentarė.
Pasak jos, treji metai – pakankamas laikas pasiruošti pokyčiams.
„Dvejus metus mes kažkaip taip praleidome tiktai, kaip sakant, nuleidinėdami karteles. Dabar turbūt pats laikas susiimti visiems: ir tiems, kurie formuoja švietimo politiką, ir tiems, kurie dirba švietime. Tiesiog padaryti tuos darbus, kurie nebuvo atlikti, ir pasiruošti tam įstatymo atėjimui, įsigyvenimui“, – teigė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Anot politikės, demokratų gretose nuomonės dėl kartelės atšaukimo įvairios, tačiau Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė tikisi, kad frakcija galiausiai vieningai palaikys šalies vadovo veto.
„Bent jau didžioji dalis linksta link to, taip“, – sakė parlamentarė.
Opozicija sveikina
Opozicija penktadienį pasveikino prezidento G. Nausėdos veto dėl patikrinimo kartelės dešimtokams panaikinimo ir reiškia lūkestį, kad parlamentarai pritars šalies vadovo siūlymui šį sugriežtinimą taikyti nuo 2029 metų.
„Priėmimo metu 66 (Seimo nariai – BNS) balsavo už šito slenksčio panaikinimą. Tai reikia 71, kad atmestų prezidento veto. Matematiškai kol kas neatrodo, kad tų balsų užtektų. Nežinau, ar čia bus Švietimo ministerija pasiryžusi labai kovoti“, – BNS penktadienį teigė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Per balsavimus Seime ji ragino kolegas ne naikinti kartelę, o nukelti jos įsigaliojimą.
„Mačiau ministrės ir Švietimo komiteto pirmininkės pastangas Seimo salėje prieš balsavimą vaikštant ir renkant balsus palaikymui. Tai neaišku, ar čia bus žūtbūtinė kova, ar vis dėlto įsiklausoma ir į nevyriausybinių organizacijų, ir švietimo organizacijų nuomonę“, – teigė Švietimo komiteto narė.
Politikė atmetė dalies valdančiųjų nuogąstavimus, jog kartelė taptų bausme prastai besimokantiems vaikams. Anot jos, tai būtų motyvavimo priemonė.
Tuo metu liberalas Simonas Kairys prezidento siūlymą vadino grįžimu prie kompromiso.
„Tiek valdančioji dauguma, tiek opozicija gali bendrai sutarti, kad negalėtų tas PUPP slenkstis atsirasti esant dabartinei situacijai, kuriai, akivaizdu, nepasiruošta dėl įvairiausių objektyvių ir neobjektyvių priežasčių“, – kalbėjo komiteto narys.
„Prezidento žingsnis vetuojant mus gal truputėlį inspiruos truputį kalbėti apie didesnius dalykus švietime“, – pridūrė jis.
Naujausi komentarai