Dėl nekokybiškai teiktų paslaugų Advokatų garbės teismas dar prieš porą metų nusprendė, kad P. Vinkleris sulaužė Etikos kodeksą ir skyrė jam papeikimą.
Su tokiu sprendimu nesutikęs advokatas bandė ginti savo reputaciją teismuose. Tačiau nesėkmingai – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė advokato skundą dėl drausminės nuobaudos.
Ėmė pinigus už klientų atstovavimą, kurių net nematė
Skandalingą P. Vinklerio pasipelnymo schemą „Delfi“ tyrime atskleidė dar 2022 metais. Tuomet ne vienas jo klientas pasakojo net akyse nematę jiems valstybės nusamdyto advokato, nors jam sumokėtos nemažos sumos už migrantų atstovavimą.
P. Vinkleris pirmąją sutartį su Migracijos departamentu (MD) dėl pabėgėlių atstovavimo pasirašė 2019 m., kai į Lietuvą kasmet užklysdavo vos kelios dešimtys užsieniečių. Pagal šią sutartį advokatas buvo įsipareigojęs migrantams suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Kai Lietuvą užplūdo tūkstančiai pabėgėlių, P. Vinkleris apsiėmė atstovauti didelę jų dalį. Advokatas pagal sutartį žadėjo parengti 7 tūkst. procesinių dokumentų, sudalyvauti 1500 teismo posėdžių ir suteikti daugybę kitų paslaugų. Iš viso jam Migracijos departamentas išmokėjo 484 488,87 Eur.
Kaip jau rašė „Delfi“, šias paslaugas jis suteikė nekokybiškai ar išvis nesuteikė, migrantai pasakojo net nematę savo advokato, šis neišklausė jų istorijų.
Pats P. Vinkleris „Delfi“ teigė, kad pasisamdė keletą pagalbininkų ir taip susitvarkė su krūviu, bet kas jie – neįvardino. Visgi kalbinti teisės ekspertai abejojo, kaip įmanoma kokybiškai per trumpą laiką aptarnauti šimtus klientų su kelių žmonių pagalba, – tam, jų vertinimu, reiktų dešimčių, o gal ir šimtų teisininkų.
Advokatas pats pripažįsta, kad teikiant teisines paslaugas pasitaikydavo klaidų.
Ginčijo papeikimą
Iškart po „Delfi“ publikacijos Advokatūra pradėjo gilintis į savo nario veiklą, iškėlė jam drausmės bylą ir galiausiai skyrė papeikimą.
„Advokatas pats pripažįsta, kad teikiant teisines paslaugas pasitaikydavo klaidų: ne visi klientai buvo supažindinti su valstybės institucijų sprendimais ar supažindinti su jais laiku, klientams buvo pateikta neteisinga informacija, praleisti procesiniai terminai ir kt.“ – konstatavo Advokatų garbės teismas.
Jam skirtą papeikimą P. Vinkleris skundė ir nuėjo iki LAT, bet savo tiesos nesugebėjo įrodyti.
Teismams jis skundėsi, kad klientus netinkamai atstovavo ne jis vienas. Kadangi vienas nesusitvarkė su krūviu, P. Vinkleris už valstybės lėšas pasitelkė šešis advokatus kaip subteikėjus.
P. Vinklerio įsitikinimu, jis liko kaltas ne tik dėl savo asmeninio darbo broko, bet ir už pasamdytų teisininkų klaidas. Taip esą tinkamai neindividualizuota jo atsakomybė.
Atsakydami į tokius argumentus LAT teisėjai konstatavo, kad Migracijos departamentas sutartį sudarė tik su P. Vinkleriu, todėl jam teko asmeninė pareiga užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą net ir pasitelkiant kitus teisininkus.
„Nors tokio pobūdžio paslaugų subteikėjams taip pat turėtų būti taikomi tokie pat standartai dėl teisinių paslaugų teikimo bei advokato veiklos ir etikos reikalavimų užtikrinimo, paslaugų teikimo sutartis sudaręs advokatas privalo, net ir pasirinkęs pasitelkti trečiuosius asmenis (subteikėjus) šioms paslaugoms teikti, išlikti lojalus klientui, su juo bendradarbiauti, advokatui kylančias pareigas vykdyti sąžiningai, veikti geriausiais kliento interesais ir kitaip užtikrinti jam kylančių advokato veiklos ir etikos standartų išlaikymą“, – konstatavo LAT.
Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad advokatas ir pats pažeidė etikos reikalavimus: jis nesupažindindavo savo klientų su teismų sprendimais, nesiaiškino jų valios dėl apskundimo galimybių, laiku nepateikė skundų ir kitų dokumentų.
Argumentai – nepagrįsti
P. Vinkleris skundėsi ir tuo, kad jo atstovauti migrantai neįtraukti nagrinėjant drausmės bylą, be to, jie patys niekam nesiskundė.
Tačiau teismas paaiškino, kad dalyvavimas drausmės byloje yra advokato kliento teisė, bet ne pareiga.
„Drausmės bylos nagrinėjimo metu Advokatų garbės teismas sprendžia dėl asmeninės drausminės atsakomybės taikymo konkrečiam advokatui, analizuoja jo veiksmus tyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, tačiau nevertina advokato klientų galimai pažeistų teisių gynimo klausimų“, – rašoma LAT sprendime.
Be to, klientai dėl netinkamų P. Vinklerio paslaugų jau skundėsi Migracijos departamentui, todėl jų papildomas įtraukimas nebūtinas.
Advokatui užkliuvo ir tai, kad Migracijos departamentui pateiktos pretenzijos – nuasmenintos. P. Vinkleris aiškino, kad taip iš jo atimta teisė gintis nuo kaltinimų.
Tačiau LAT su tuo nesutiko, konstatuodamas, kad ieškovas viso proceso metu galėjo teikti paaiškinimus, įrodymus ir tą aktyviai darė.
„Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad iš ieškovo buvo atimtos bet kokios gynybos galimybės ar jo teisės į gynybą buvo esmingai suvaržytos“, – rašoma LAT nutartyje.
LAT pabrėžė, kad drausmės pažeidimas buvo konstatuotas ne vien Migracijos departamento gautų pretenzijų pagrindu. Vienu svarbiausių įrodymų tapo ir paties P. Vinklerio pripažinimas, kad paslaugos buvo teikiamos netinkamai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)