„Ką darote telefone gavę pranešimą apie oro pavojų? Aš jungiuosi prie dronų radaro puslapio ir pagal drono garso aptikimo vietą galiu sužinoti, kaip toli dronas, kokia kryptimi skrenda. Žiauriai naudinga. Nefiksuoja paukščių. Tu gali tapti šios sistemos dalimi. Panaudok seną „Android“ telefoną arba įsigyk tam tikslui vieną ar kelis (net ir pigiausius). Kuo didesnį tinklą turėsime, tuo tikslesnius sekimo duomenis gausime. Montuok namie, sodyboje, darbe!“ – pasidalijo savo patirtimi ir patarė vienas entuziastų Marius.
Po jo žinute paliktus kai kuriuos pasisakymus pakomentavo Audrius Zujus, kurio startuolis „Mainline“ ir vysto šią platformą. Pasak A. Zujaus, platformos tikslas – drauge su visuomene kurti bendrą dronų aptikimo tinklą.
Startuolis skelbia, kad, pasitelkus nenaudojamus išmaniuosius telefonus, siekiama fiksuoti ore judančius objektus ir realiuoju laiku atvaizduoti juos žemėlapyje. Planuojama suburti 10 tūkst. aktyvių vartotojų ir plėsti veiklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
A. Zujus yra pabrėžęs, kad tai ne tik technologinis sprendimas, bet ir pilietinė iniciatyva, skatinanti aktyvesnį visuomenės dalyvavimą stiprinant šalies saugumą. Žmonės kviečiami nenaudojamus telefonus paversti akustiniais jutikliais ir taip tapti bendro stebėjimo tinklo dalimi.
Pasak kūrėjo, platforma dronuradaras.lt skirta valstybės turimiems duomenims papildyti ir atsakingoms institucijoms padėti greičiau ir tiksliau įvertinti situaciją.
Platformos veikimo principas itin paprastas. Patvirtinti savanoriai gali panaudoti namuose turimą nebenaudojamą „Android“ telefoną (t. y. „Samsung“, „Sony“, „Motorola“ ar kitų prekių ženklų, išskyrus „iPhone“). Jį rekomenduojama laikyti įjungtą į elektros tinklą, kad krautųsi, padėti prie lango. SIM kortelė nebūtina, tačiau telefonas turi būti prijungtas prie interneto naudojantis belaidžiu internetu arba mobiliaisiais duomenimis.
Į įrenginį parsisiųsta ir nepertraukiamai veikianti programėlė nuolat analizuoja aplinkos garsus ir ieško specifinių žemo dažnio signalų, būdingų „Shahed“ tipo dronų variklių veikimui.
Aptikus įtartiną garsą, akustinis pėdsakas perduodamas analizei, o algoritmas įvertina, ar tai gali būti dronas. Kai keli netoliese esantys įrenginiai užfiksuoja tą patį signalą, sistema gali nustatyti galimą objekto buvimo vietą.
Iniciatyvą sudaro dvi dalys: stebėjimo platforma su visuomenei skirtu interaktyviu žemėlapiu ir speciali jutiklių programėlė prisidėti nusprendusiems savanoriams.
Norintys prisidėti piliečiai gali registruotis dronų radaro svetainėje dronuradaras.lt. Užsiregistravusius asmenis svetainės administratoriai turi patvirtinti kaip savanorius.
Naujausi komentarai