„Traukinys mažiau teršia ir kojas galima ištiesti, pavaikščioti“, – teigė keliautoja traukiniu Vida.
„Su vaiku patogiau važiuoti traukiniu, nes galima užsiimti įvairiomis veiklomis. Vaikas vaikšto, tad neprailgsta kelionė“, – kalbėjo keliautoja traukiniu Aira.
Tiesa, kiti keliautojai, norėdami pasiekti pajūrį, renkasi autobusą.
„Daugiau yra pasirinkimo laiko prasme nei traukiniu“, – komentavo keliautoja autobusu Dalia.
LNK žurnalistai palygino autobusų ir traukinių kelionės laiką bei kainas. Autobusu be persėdimo nuvykti iki Klaipėdos kainuoja nuo 22 iki 26 eurų, o kelionė užtrunka apie 4 val.
Traukiniu, važiuojant trečiąja klase, kelionė kainuoja vos 15 eurų, antrąja klase – nuo 22 iki 27 eurų. Už pirmąją klasę reikėtų pakloti ir 38 eurus, o pati kelionė užtrunka apie 5 val.
Automobiliu tokia kelionė trunka iki 3,5 val., tačiau vienam važiuoti, žinoma, būtų dar brangiau.
Pernai spalį geležinkeliai pristatė naują elektrinį traukinį. Šis yra kur kas erdvesnis, tylesnis, mažiau vibruoja, tačiau svarbiausia – yra greitesnis.
„Dar neturime pritaikyto bėgio tokiems greičiams, tad greitis nesikeis tiek, kiek norėtųsi. Tiesa, tikiuosi, kad nuo Vilniaus iki Klaipėdos klientai galės atvažiuoti pusvalandžiu greičiau“, – sakė laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Arūnas Rumskas.
Keleivius iš sostinės į Klaipėdą toks traukinys turėtų pradėti vežti rudenį. Tiesa, Lietuvos geležinkeliai turi ir daugiau idėjų tolesnei ateičiai. Pavyzdžiui, po 20 metų tikimasi nutiesti geležinkelio liniją nuo Klaipėdos iki Palangos, tad iš sostinės Palangą būtų galima pasiekti be persėdimų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Manau, kad visai patogu, ypač vilniečiams, kad prie jūros nuvažiuotų lengviau ir nereikėtų važinėti automobiliu“, – tvirtino keliautoja traukiniu Valerija.
Dėl Artimųjų Rytų konflikto pabrangus degalams, balandį ir gegužę geležinkeliai keleivius vežė su 50 proc. nuolaida. Nors susisiekimo ministras minėjo, kad apie jos grąžinimą bus galima svarstyti vasaros pabaigoje, tačiau geležinkelių vadovas yra skeptiškas.
„Stebint politines realijas, matyt, bus mažai tikimybės, kad atsiras spaudimas sugrįžti prie nuolaidos“, – neslėpė A. Rumskas.
Tiesa, geležinkeliai turi ir daugiau problemų. Pavyzdžiui, nevyksta ilgiausio „Rail Baltica“ tilto per Nerį Jonavoje statyba.
„Dabar matomas vaizdas net su Jonavos tilto atveju. Matome, kad nuo grafiko neatsiliekame, o esminis tikslas ir fokusas – 2030 metai“, – kalbėjo susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.
Stringant „Rail Baltica“ projektui, tikimasi, kad europine vėže tiesioginiu maršrutu bent jau Varšuvą iš Vilniaus bus galima pasiekti po dvejų metų.
Naujausi komentarai