Tam pritarė 66 parlamentarai, vienas buvo prieš, o keturi susilaikė.
2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.
Šis reikalavimas turėjo įsigalioti 2024 metų rugsėjį, bet buvo atidėtas iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos.
Pritarus naujosioms pataisoms išliks dabar galiojanti pagrindinio išsilavinimo įgijimo tvarka, kai mokinys pagrindinį išsilavinimą ir toliau įgis baigęs pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinęs pasiekimus.
Dešimtoje klasėje tikrinami lietuvių kalbos ir matematikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimai.
PUPP yra privalomas visiems dešimtų klasių mokiniams, tačiau rezultatai ir toliau neturės įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė teigė, jog pakeitimai yra teisingi ir proporcingi, o jais išlaikomas sistemos stabilumas.
Anot jos, atsisakius slenksčio būtų mažinama ankstyvo pasitraukimo iš švietimo rizika.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė remdamasi Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, sakė, jog 2023 metais 30 proc. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP neišlaikiusių mokinių baigė gimnazijas, o beveik 22 proc. matematikos PUPP neišlaikiusių moksleivių baigė gimnazijas.
„Šie skaičiai rodo, kad mokiniams turime suteikti pagalbą, daugiau pasirinkimų, kelių“, – aiškino ji.
Siūlymo nepalaikantys politikai yra atkreipę dėmesį, jog slenkstinio lygio taikymas dvejiems metams jau buvo atidėtas.
ŠMK nariai konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Liutauras Kazlavickas siūlė ne atsisakyti slenkstinio pasiekimų lygio, o jo taikymą atidėti iki 2029-ųjų rugsėjo 1-osios, taip papildomą laikotarpį skiriant pasirengti reguliavimo įgyvendinimui.
Tačiau parlamentarai šiai pataisai nepritarė.
L. Kazlavickas pažymėjo, kad „vaikui su kuolu sudaromos galimybės tęsti mokslus 11 klasėje“.
„Tie vaikai, kurie palikti su savo spragomis, 11 klasėje jau laikys valstybinį egzaminą (...). Leidžiant vaikui su spragomis judėti toliau, tas vaikas tikrai pasmerktas suklysti“, – kalbėjo parlamentaras.
Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė yra paraginusi atidėti slenksčio įvedimą, bet jo nenaikinti.
Parlamentas atšaukė reikalavimą išlaikyti tris brandos egzaminus, norint gauti atestatą
Seimas antradienį pritarė valdančiųjų socialdemokratų siūlymui atšaukti nuo šių metų rudens įsigalioti turėjusią tvarką, pagal kurią vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik išlaikius tris valstybinius egzaminus.
72 parlamentarams pritarus pataisoms, trims buvus prieš, o vienam susilaikius, atsisakyta nuostatos, kad vidurinis išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei du kitus mokinio pasirinktus žinių patikrinimus.
Ši 2022 metais Seimo priimta norma turėjo įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Šiuo metu norint baigti mokyklą, užtenka išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną kitą, pasirinktą mokinio.
Pakeitimus dėl trijų egzaminų nuo 2026 mokslo metų priėmė buvęs konservatorių daugumos Seimas.
Šis turėjo būti taikomas tiek mokiniams, besimokantiems gimnazijose, tiek mokiniams, siekiantiems vidurinio išsilavinimo profesinio mokymo įstaigose.
Pagal dabar galiojančią tvarką, tris valstybinius brandos egzaminus privalu išlaikyti tiems, kurie nori gauti brandos atestatą ir stoti į aukštąsias mokyklas. Tokie jaunuoliai turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei vieną laisvai pasirinktą egzaminą.
Naujausi komentarai