Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad projektą inicijuoja parlamento pirmininkas Juozas Olekas, ketvirtadienį bus pradėti rinkti tam reikalingi parašai.
Tiesa, kaip sakė jis, esminis klausimas yra, ar parlamente atsiras reikiamas 94 balsų skaičius iniciatyvai palaikyti.
„Mes jau skaičiavome ne tik šiandien, skaičiavome jau porą mėnesių, konsultacijos vyko jau kurį laiką. Tai arti to skaičiaus esame, turime virš šimto. Bet, žinote, politinėje padangėje visą laiką transformacijos vyksta“, – žurnalistams prie Prezidentūros rūmų ketvirtadienį komentavo L. Kasčiūnas.
„Atrodo, kad tuos skaičius turime. Mūsų frakcija tikrai palaikys. Labai svarbu susiburti tą dieną, kad niekas nebūtų išvažiavę ir priimti tą sprendimą“, – sakė jis.
Pasak konservatoriaus, branduolinis atgrasymas yra efektyviausias būdas prieš priešiškas jėgas. Jis pažymėjo ir tai, kad Lietuva yra vienintelė regione iš konteksto iškritusi valstybė, taikanti ribojimus branduoliniam ginklui.
„Aš nekalbu apie dislokavimą ginklo. Reikia atskirti tą dalyką. Ne apie nuolatinį dislokavimą kalbame, o apie, pavyzdžiui, skridimą per mūsų erdvę, įplaukimą į mūsų teritorinius vandenis tam, kad atgrasytų mūsų priešininką“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tai tą apribojimą reikia nuimti tiesiog ir turėti tokį pat reguliavimą, kaip latviai, estai, lenkai, o dabar ir suomiai pasidarė. Visi susitvarkė šitą reikalą“, – pridūrė politikas.
„Nemuno aušra“ akcentuoja referendumą
Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Aidas Gedvilas komentavo, kad visos politinės jėgos sutaria, jog klausimas pribrendo ir jį reikia spręsti.
„Klausimas išlieka, kokiu keliu eisime“, – sakė jis.
„Mūsų frakcijos nuomonė yra, kad vis tik Konstitucija nėra politikų. Konstitucija yra Lietuvos žmonių. Manau, kad demokratiškiausias ir teisingiausias kelias būtų atsiklausti mūsų piliečių referendumo būdu“, – kalbėjo „aušrietis“.
Politikas pridūrė, kad dar būtų galima diskutuoti, kokiu tiksliai referendumo būdu galima eiti. Be to, kaip pažymėjo, daug kas priklausys ir nuo valdančiųjų komunikacijos šia tema.
„Žinote, aš niekada nesistengiu turėti kažkokių išankstinių nuomonių. Mano nuomonę lemia argumentai. Kada aš juos girdžiu, tada esu linkęs priimti sprendimą“, – į klausimą, kaip pats balsuotų referendume, atsakė A. Gedvilas.
Pasisako už greitus sprendimus
Seimo Liberalų frakcijos seniūnės pavaduotoja Edita Rudelienė teigė, kad jos politinė jėga palaikys branduolinio atgrasymo iniciatyvą.
„Būtent Konstitucijos 137-ojo straipsnio keitimas, manome, yra reikalingas. Bet ne keitimas, o išbraukimas šiuo atveju. Palaikytume“, – sakė ji.
„Šis konstitucinis straipsnis nėra įtrauktas į straipsnius, kurie turėtų būti sprendžiami referendumo būdu. Manome, kad šiuo atveju reikalingi greiti sprendimai ir pasisakome, kad tai būtų Seimo sprendimas“, – sakė ji.
Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos seniūnas Jaroslavas Narkevičius tvirtino, kad diskusija yra dėl formuluotės ir kieno prerogatyva procesas vyktų.
„Dėl formos ir dėl pačios formuluotės vyksta diskusijos, bet, manau, jos yra baigtinėje stadijoje“, – pažymėjo parlamentaras.
Parlamento Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas teigė, jog dabartinė geopolitinė realybė ir peržiūrimi NATO gynybos planai reikalauja peržiūrėti ir minėtą Konstitucijos straipsnį dėl masinio naikinimo ginklų.
„Kai tik bus įkeltas registruoti dokumentas, tikimės, kad pasirašys pirmiausia seniūnas ir po to jungsis frakcijos nariai“, – kalbėjo L. Savickas.
Pasak politiko, nors buvo diskutuotos visos alternatyvos dėl 137-ojo Konstitucijos straipsnio, dominuoja nuomonė, kad mažiausiai klausimų keltų variantas iš viso atsisakyti šio straipsnio.
G. Nausėda akcentuoja Seimo lyderystę
Kaip skelbta, su parlamentinių frakcijų atstovais ketvirtadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad praktiškai visi susitikimo dalyviai sutarė, jog reikia inicijuoti Konstitucijos straipsnio, draudžiančio Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą, išbraukimą.
Prezidentas akcentuoja, kad šiuo klausimu lyderystės turi imtis Seimas.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas J. Olekas pabrėžė, kad siūlymą išbraukti Konstitucijos pataisą tikimasi užregistruoti jau ketvirtadienį. Anot jo, galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
Vyksta diskusijos NATO
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, Lietuvoje bręsta iniciatyva keisti Konstituciją, suteikiant galimybę šalyje dislokuoti masinio naikinimo ginklus.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Naujausi komentarai