„Čia nėra nesunešiojamos kurpaitės. Aš į tai žiūriu kaip į darbą – eini ir padarai. Visų susitikimų metu apie tai kalbu. Ir artimiausio vizito Jungtinėse Valstijose metu, žinoma, kad apie tai kalbėsiu“, – žurnalistams penktadienį sakė užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo po to, kai M. Sinkevičius šią savaitę pareiškė besitikintis, kad netrukus JAV viešėsiantis K. Budrys iš Vašingtono „parveš gerų žinių“ dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje.
„Žinome, kad mūsų uždavinys yra užsitikrinti kuo ilgesnį JAV karių buvimą, kuo tolimesnes rotacijas, kad mes jas žinotume, kad Lietuva būtų ryškiai pažymėta Jungtinių Valstijų būsimoje pajėgų dislokacijoje, kur tos pajėgos bus“, – nurodė K. Budrys.
Čia nėra nesunešiojamos kurpaitės. Aš į tai žiūriu kaip į darbą – eini ir padarai.
Jo teigimu, tai yra tiek visos Vyriausybės, tiek individualiai diplomatijos vadovo, krašto apsaugos ministro darbas.
„Kai jis (vizitas – BNS) jau artės, tada mes galėsime detalizuoti susitikimus. (...) Ne paslaptis, tiesiog vyksta derinimas, čia darbinė eiga“, – pažymėjo K. Budrys.
BNS rašė, kad šiuo metu JAV peržiūri savo karių buvimą Europoje. Vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių karių, dalis jų liko šalyje.
Anksčiau rugpjūtį JAV išsiuntė klausimyną, kuriame Europos šalių prašo parodyti pažangą prisiimant pagrindinį vaidmenį dėl žemyno gynybos po to, kai buvo sutarta padidinti karinius biudžetus.
Amerikiečiai Lietuvoje karių batalionus reguliariai dislokuodavo nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Siūlymas pripažinti Rusijos žvalgybą teroristine organizacija – svarstytinas
K. Budrys sako, kad tiek Lietuva individualiai, tiek ES galėtų pripažinti Rusijos žvalgybą teroristine organizacija.
Jo teigimu, toks žingsnis atvertų kelią griežtesnėms finansinėms bei kitoms sankcijoms.
„Tą žingsnį gali padaryti ir ES, gali padaryti ir Lietuva individualiai. Lietuva individualiai pripažino Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusą kaip teroristinę organizaciją. ES po to irgi tokį sprendimą priėmė, nes iš to plaukia tam tikros pasekmės“, – penktadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
„Visiškai kitaip prieiname prie teroristinės organizacijos per finansų priežiūrą, kontrolę, sankcijas, kontaktų palaikymą. Tai ne tik politinė žinia, bet ir labai konkretūs teisiniai instrumentai, todėl ES lygmeniu apie tai reikia kalbėti“, – pabrėžė ministras.
Pastaruoju metu Europos žvalgybos vadovai baiminasi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą vis labiau persikelia į Europą.
Antradienį Berlynas apkaltino Maskvą dėl incidento Leipcigo oro uoste, kurį ES pavadino turinčiu visus „valstybės remiamo terorizmo“ požymius. ES šalys išsikvietė Rusijos pasiuntinius ir svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas.
„Organizacija, kuri yra įvardyta kaip atsakinga už tokio pobūdžio išpuolių organizavimą, taip pat ne pirmą kartą, su sprogmenimis civiliniame oro uoste, tai kas kitas tai yra, jeigu ne terorizmas, jeigu ne noras sukelti terorą ir įtampą visuomenėje“, – kalbėjo K. Budrys.
„Taigi viena iš atsakomųjų priemonių (paskelbimas teroristine organizacija – BNS) ji gali būti, ir ties tuo toliau dirbsime“, – tikino jis.
Danijos žvalgybos tarnyba ketvirtadienį įspėjo, kad Kremlius aktyviai rengia sabotažo operacijas prieš šalies gynybos pramonę.
Prancūzijos vidaus žvalgybos vadovė praėjusią savaitę verslo forumo metu pareiškė, kad rugpjūčio mėnesį Vokietijos oro uoste aptiktas dronas su sprogmenimis yra signalas, jog taikiniu gali tapti ir Prancūzijos įmonės.
Kaltinimai dėl su Rusija siejamų hibridinių atakų girdimi ir Lietuvoje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Maskva svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Diplomatijos vadovas optimistiškas dėl santykių su Kinija
Valstybės vadovams besitikint pažangos dėl santykių su Kinija normalizavimo iki Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungai, užsienio reikalų ministras K. Budrys sako esąs optimistiškas, kad tai pavyks pasiekti.
Visgi jis pažymi, kad terminų įvardijimas apsunkina šį procesą.
„Su ministru pirmininku kalbamės visais užsienio politikos klausimais, kuriuos įgyvendiname, taip pat ir šituo klausimu. Praeitą savaitę detaliai jį aptarėme, taip kad žinome su juo (premjeru – BNS) tą patį. Jis žino, kokių veiksmų imasi Užsienio reikalų ministerija, na ir esu optimistas, kad tuos uždavinius pavyks įgyvendinti“, – žurnalistams penktadienį sakė K. Budrys.
„Ne vienas žmogus ties tuo dirba, susidėlioję esame veiksmų planą. Kiekvieną kartą, kai užsibrėžiame datą, suprantant, kad tai yra dialogo rezultatas, tai yra ir kita pusė, mes apsisunkiname save“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo Vyriausybės vadovui Mindaugui Sinkevičiui šią savaitę pareiškus, kad iš K. Budrio tikisi pažangos diplomatiniuose santykiuose su Kinija iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad realu per tokį laiką pasiekti pažangą normalizuojant santykius.
BNS rašė, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį.
Valdantieji pastaruoju metu aktyviau kalba apie santykių su Kinija normalizavimą iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, kokį turi kitos ES valstybės, tačiau kol kas tai nedavė praktinių rezultatų.
Valstybių dvišaliai santykiai pašlijo 2021 metais, kai Lietuva leido Taivanui šalyje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
ES turėtų didinti spaudimą Baltarusijai
K. Budrys sako nematantis pagrindo švelninti politiką Baltarusijos atžvilgiu, ragina sankcijas griežtinti.
„Aš neįsivaizduoju, kaip šitame kontekste kažkam gali šauti minčių, kad reikėtų iš Europos Sąjungos pusės pakeisti savo politiką“, – žurnalistams penktadienį po susitikimo su konservatorių frakcija sakė K. Budrys.
„Jeigu ją reikėtų koreguoti, ir tai, ką Lietuva sako, kad reikia daryti, tai didinant sankcijas, mažinant prekybą su Baltarusija ir drauge su Rusija“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, naujos sankcijos, kvotos ar papildomų muitų forma galėtų būti pritaikoma plačiam ratui produktų.
BNS rašė, kad Lietuva ir kitos kaimyninės šalys buvo susidūrusios su JAV spaudimu panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms. Tačiau valstybių bei ES atstovai tuomet pareiškė, kad kol nepasikeitė priežastys, dėl ko buvo įvestos europinės sankcijos, nėra pagrindo jų panaikinti.
Užsienio reikalų ministras teigė nesiimsiantis spėti, ar JAV grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.
„Nesiimsiu spekuliuoti apie tai, kokios gali būti tuo metu iniciatyvos, kokie gali būti tuo metu santykiai. Kaip matome, iš Baltarusijos pusės spaudimas NATO pasienyje nemažėja“, – sakė K. Budrys.
Lietuva nuo 2022-ųjų vasario 1-osios yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai šios šalies kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Šiemet JAV šias sankcijas atšaukė, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas paleido dalį politinių kalinių. Nepaisant to, Lietuva trąšų tranzitui ribojimus tęsia, nes juos po JAV sprendimo vėliau įvedė ir ES.
Naujausi komentarai