„Džiaugiuosi matydama, kad specialusis pasiuntinys pirmą kartą apsilankė ir Kyjive. Ukrainiečiams tai reiškia, kad tris dienas nebuvo bombarduojami civiliai gyventojai. Tai buvo teigiamas šio apsilankymo rezultatas. Jie jau kelis kartus yra lankęsi Rusijoje“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvoje viešinti K. Kallas.
„Tikiuosi, kad jie išgirdo apie tai, kokia padėtis yra vietoje ir kad tai jiems parodė, kad Rusija iš tiesų nepasirengusi taikai. Atvirkščiai, kai jie praranda iniciatyvą ant žemės – jie bombarduoja civilius iš dangaus. Šiuo metu mes nematome ženklų, kad Rusija būtų susidomėjusi taika. Jie nepadarė nė vienos nuolaidos, kurią galėtų padaryti“, – akcentavo ji.
Kaip jau rašė ELTA, JAV pasiuntiniai Jaredas Kushneris ir Steve‘as Witkoffas sekmadienį pradėjo derybas su Volodymyru Zelenskiu dėl karo su Rusija pabaigos. Tai pirmasis jų vizitas Kyjive, rengiamas praėjus dienai po to, kai jie Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
S. Witkoffas ir J. Kushneris tikisi atgaivinti derybas, kuriomis siekiama užbaigti didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas pareiškime naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Maskvoje jie „aptarė realius planus, kurie bus paskelbti artimiausiomis savaitėmis“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad jo pasiuntiniai veža „pasiūlymą“, kaip nutraukti karo veiksmus.
„Turime idėją taikai pasiekti“, – pareiškė jis, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Premjeras tikisi supratimo iš EK: norime, kad Rytų flango valstybės būtų girdimos
Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius susitikime su Vilniuje viešinčia K. Kallas aptarė regiono saugumą, sienų stiprinimą, hibridines grėsmes.
Ministras pirmininkas teigė, kad Lietuva tikisi EK supratimo dėl iššūkių, kuriuos patiria Rytų flango valstybės, ir siekia, kad jų interesai būtų girdimi formuojant naują 2028–2034 metų finansinę perspektyvą.
„Labai aiškiai matome tas grėsmes, hibridines atakas ir incidentus, kurie jau neturi atstumo dėmens – turiu omenyje, kad vis daugiau šalių jas patiria, ypatingai Vokietija pastaruoju metu. (…) Atsiranda vis aiškesnis ir rimtesnis visos Europos suvokimas apie kylančias grėsmes iš Rusijos, Baltarusijos“, – bendroje spaudos konferencijoje Vyriausybėje teigė M. Sinkevičius.
„Taip pat kalbėjome, kaip turėtume didinti savo atsparumą iškylančioms ir iškilsiančioms grėsmėms. Aš pabrėžiau, kad Lietuva yra Rytų flango šalis, kuri susiduria su instrumentalizuota migracija tiek iš Baltarusijos pusės kertant Lietuvos-Baltarusijos sieną, tiek taip pat antrinę migraciją iš Latvijos pusės. Natūralu, kad mes stipriname savo sieną. (…) Norėtume supratimo iš Europos Komisijos, ypatingai kalbant apie naują finansinę perspektyvą 2028-2034 metų, kad rytinio flango valstybės tikrai būtų girdimos dėl iššūkių, su kuriais tenka susidurti“, – akcentavo jis.
Premjero teigimu, susitikime taip pat buvo aptartos EK iniciatyvos, parama Ukrainai.
K. Kallas: galite tikėtis visapusiškos mano paramos
Savo ruožtu ES užsienio politikos įgaliotinė išreiškė visapusišką paramą pastangoms stiprinti Europos gynybą, atsparumą hibridinėms grėsmėms ir gebėjimą reaguoti į kylančius iššūkius.
„Turime stiprinti savo gynybą, saugoti savo demokratijas nuo išorinio kišimosi ir nuo hibridinių grėsmių bei užtikrinti, kad Europa turėtų pajėgumo ir ryžto veikti, kai to reikia. Šiuo klausimu galite tikėtis visapusiškos mano paramos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ES užsienio politikos įgaliotinė.
„Jūsų patirtis turi padėti formuoti bendrą ES atsaką“, – kalbėjo ji.
Anot K. Kallas, regionui susiduriant su vis dažnėjančiomis Rusijos provokacijomis, Europa privalo joms ruoštis.
„Tikėtina, kad matysime daugiau tokių išpuolių kaip Leipcige. Turime būti pasirengę į juos reaguoti“, – pabrėžė ji.
ES užsienio politikos įgaliotinė taip pat akcentavo, jog Lietuvos sienos saugumas yra bendra Europos atsakomybė.
„Turime paspartinti rytinio flango sargybos įgyvendinimą, glaudžiau bendradarbiaudami su NATO ir toliau išlaikyti sankcijų spaudimą“, – akcentavo K. Kallas.
K. Kallas taip pat pabrėžė, jog rekordiniu gynybos finansavimu Lietuva rodo pavyzdį kitoms ES šalims.
Kaip skelbė ELTA, ES užsienio politikos vadovė Lietuvoje viešės rugsėjo 7–8 dienomis.
Pirmadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Antradienį ES užsienio politikos įgaliotinė tęs susitikimus – susitiks su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir parlamento nariais, Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų vadovais Robertu Kaunu ir Kęstučiu Budriu, taip pat Vilniaus universiteto rektoriumi Rimvydu Petrausku.