Iš trečio karto kuriama valdžia pasirašė koalicijos sutartį – dėl esminių darbų ir principų. Joje yra ir punktas, kad bet kuris koalicijos narys, dėl kurio neliečiamybės panaikinimo į Seimą kreipiasi prokurorai, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą, jog sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta.
„Tai tam, kad išreikštume naują poziciją – kokia yra dabartinės naujosios koalicijos pozicija“, – sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Bet kad Seimo nariai nesislėps nuo prokurorų, parašais buvo įsipareigojusi ir pirmojo varianto valdžia. Ir tai buvo sulaužyta du kartus.
Socialdemokratai Arūnas Dudėnas ir Antanas Nedzinskas lyg ir nesipriešino, kad Seimas naikintų jų imunitetą dėl „čekučių“.
„Dėl viešųjų ryšių tarsi herojiškai pasako: atsisakau. Bet gal užkulisiuose prašo kolegų: žinote, gal jūs nepaisykite mano tų pasakymų?“ – svarstė Seimo narys Jurgis Razma.
Seimas pernai apsaugojo A. Dudėną ir A. Nedzinską nuo prokurorų.
„Irgi pats nebalsavau už tai, nes nemanau, kad čia teisingai elgiamasi su manimi“, – pernai metų balandį teigė A. Dudėnas.
Tiesiog neužteko balsų, nes pusė Seimo narių išėjo iš salės. Vieni juokavo, kad įstrigo prie kavos aparato, o kažkas ir prastai pasijuto.
„Praeityje buvo labai blogų pavyzdžių, kurie tikrai neturėtų pasitaikyti valstybėje, kuri yra teisinė valstybė“, – teigė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Taigi, ko dabar vertas jau du kartus pamintas valdžios pažadas nesislėpti nuo prokurorų?
„Jei veiks tas pats modelis, tai punktas yra apgailėtinas“, – sakė Seimo narys Vitalijus Gailius.
Prisiminta diskusija, ar apskritai dar reikalinga Seimo narių teisinė neliečiamybė.
„Pats galėčiau balsuoti už tokią Konstitucijos pataisą, kad būtų atsisakyta to imuniteto“, – teigė J. Razma.
Dabar būtent Konstitucijoje parašyta, kad Seimo nario be Seimo sutikimo negalima atiduoti prokurorams.
A. Nedzinskas pernai sakė: „Esu įsitikinęs, kad tai politinė byla.“
Ir dabar mano, kad dar gyvename laikais, kai prokurorai gali vykdyti politinius užsakymus. Persekioti ne tik jį, bet ir kiekvieną Seimo narį. Todėl ir reikia neliečiamybės.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kiekviena institucija nori parodyti, kad labai gerai dirba, kad yra labai akyla. Viską pastebi, viską mato“, – aiškino A. Nedzinskas.
Kiti sunkiai įsivaizduoja, kad prokurorai ir teismai galėtų nepagrįstai persekioti politikus.
„Greičiausiai sunkiai įsivaizduojami tokie piktnaudžiavimai, kai kokie nors Seimo nariai būtų sulaikomi, sakykime, prieš svarbų balsavimą“, – kalbėjo J. Razma.
J. Razma netiki, kad Seime atsirastų valios naikinti Seimo narių teisinį imunitetą.
„Realybė yra tokia, kad Seime tikrai ta pataisa net neįveiktų pateikimo stadijos“, – tikino J. Razma.
J. Razma pateikė švelnesnę Konstitucijos pataisą, kad užtektų pačiam Seimo nariui atsisakyti imuniteto.
„Pagal tą pataisą, jei Seimo narys atsisako, joks Seimo balsavimas nebebūtų reikalingas“, – aiškino J. Razma.
„Imunitetas tikrai neturi turėti skydo funkcijos nuo teisinio persekiojimo, o tos Konstitucijos pataisos, kurios yra, pakankamai subalansuoja situaciją“, – pabrėžė A. Širinskienė.
Pataisa – J. Razmos, bet nuo prokurorų apsaugotas A. Nedzinskas save mato kaip autorių.
„Pasikonsultavau su keliais Seimo nariais, tarp jų ir su J. Razma. Vėliau mačiau, kad ir jis tokį projektą pateikė, jog būtų galimybė pačiam Seimo nariui atsisakyti teisinės neliečiamybės“, – pasakojo A. Nedzinskas.
Liberalas V. Gailius sako, kad nieko keisti išvis nereikėtų, jei būtų laikomasi pažadų.
„Tai siejama su padorumu, garbe, kolegų požiūriu į teisėsaugą. Manau, šiandien nieko ypatingai keisti nereikia, reikia tiesiog laikytis priesaikos“, – teigė V. Gailius.
Seimas sutiko ir be diskusijų panaikino neliečiamybę dviem buvusiems premjerams. Ir dėl gerokai sunkesnių įtarimų nei „čekučiai“.
O jei valdžia nori tikrai parodyti, kad nebeslėps kolegų nuo prokurorų, V. Gailius siūlo taisyti ir praeities klaidas.
„Tie nariai, kurie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, patys atsisakytų mandato šiandien, kreiptųsi į parlamentą ir atsakytų teisėsaugai į klausimus“, – sakė V. Gailius.
A. Nedzinskas sako, kad jei prokurorai dar turės jam pretenzijų, galės kreiptis tik tada, kai jis jau nebebus Seime.
„Seimo narys kažkada nebebus Seimo narys, ir baudžiamasis persekiojimas gali būti atnaujintas“, – teigė A. Nedzinskas.
Pataisa, kad užtektų Seimo nariui pačiam vienam atsisakyti teisinio imuniteto, Seime skinasi kelią labai sunkiai.
Naujausi komentarai