„Aš neatmetu tokios idėjos, bet, mano galva, yra labai ankstyva startuoti dabar ir visos solidžios politinės partijos supranta, kad dabar svarbiausi rinkimai – 2027 m. savivaldos rinkimai ir reikėtų galvoti apie juos“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Per ankstyvi startai, paprastai, jokios sėkmės niekam neatneša“, – akcentavo ji.
Be to, pasak jos, viešojoje erdvėje jau pradėjus svarstyti galimus kandidatus į prezidentus, Liberalų sąjūdis šių pavardžių vertinti nesiims.
„Liberalai kitų partijų ar nepriklausomų kandidatų vertinti nesirengiame. Matyt, fokusuosimės į savo kandidatą“, – kalbėjo politikė.
„2029 m. yra pakankamai toli, iki to laukia savivaldos, Seimo rinkimai. Tai yra pirmiausia, apie ką reikėtų galvoti“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Prezidento rinkimai numatomi 2029 m. gegužę.
Apie prezidento darbą nuotoliu iš Madeiros: buvo padaryta komunikacinė klaida
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos darbo nuotoliu iš Madeiros, V. Čmilytė-Nielsen sako, kad pagrindinė problema – ne valstybės vadovo poilsis, o pasirinkta komunikacija. Anot politikės, aiškus pasakymas, kad prezidentas išvyksta atostogų, būtų padėjęs išvengti dalies klausimų ir interpretacijų.
„Normalu, jog valstybės vadovai atostogauja. Prezidento Valdo Adamkaus įvesta praktika – jis tai darydavo visiems aiškiu būdu, be jokių beprasmybių. Buvo aišku, kad kai jis išvyksta, pavyzdžiui, į Meksiką, kad jis ten atostogauja, o ne dirba nuotoliu. Dėl prezidento G. Nausėdos darbostogų Madeiroje man kyla klausimas: jeigu prezidentas ten dirba, tai kada jis tuomet atostogaus? Nes pailsėti irgi reikia valstybės vadovui“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad buvo padaryta komunikacinė klaida, tiesiog paprastai ir aiškiai pasakant, kad valstybės vadovas vyksta atostogų savaitei. Galbūt kažkam ir būtų kilę klausimų, bet bent jau klausimų ir interpretacijų, nueinančių į pašaipas, būtų kur kas mažiau. Dabar toks susierzinimas kilo, nes žmonės natūraliai įsivaizduoja, kad Madeiroje ten tikriausiai yra labiau atostogos negu darbas“, – pabrėžė politikė.
Kaip skelbė ELTA, valstybės vadovas Portugalijos saloje viešės rugpjūčio 3–10 dienomis.
Prezidentūra pranešė, kad nurodytomis dienomis G. Nausėda dirbs nuotoliniu būdu ir bus nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius šalyje.
Lietuvos prezidentas formaliai atostogų neturi, jos nereglamentuotos teisės aktais.
Dėl Seimo narių atostogų tvarkos sunku surasti sprendimą
Kalbėdama apie įstatymų pakeitimų poreikį siekiant reglamentuoti atostogas Seimo nariams, V. Čmilytė-Nielsen akcentavo, jog šis klausimas yra kompleksinis.
Viena vertus, anot jos, parlamentarai turi būti pasirengę darbui bet kuriuo metu, tačiau kita vertus – įprasta, kai tarpsesijiniu laikotarpiu Seimo nariai nuo darbų šiek tiek atsitraukia.
„Bet kuriuo metu gali iškilti situacija, kada turi rinktis komitetai (…) ar Seimo sesija gali būti neeilinė. Ir jeigu, kažkuriuo vasaros metu virš pusės Seimo narių būtų išvykę atostogauti, tai galėtų sudaryti labai aiškias, suprantamas praktines problemas. (…) Kita vertus, natūralu, kad tas atsitraukimas nuo darbų kažkuriuo metu įvyksta“, – kalbėjo parlamentarė.
„Kol kas sprendimas nėra rastas dėl Seimo narių atostogų. Ir čia yra toks principinis dalykas: ar mes manome, kad parlamentaro darbas niekuo nesiskiria nuo kitų profesijų, nuo kitų pašaukimų, ar visgi specifika yra? Mano galva, specifika yra, ir todėl taip sunku surasti sprendimą, kuris veiktų“, – akcentavo ji.
Šiuo metu parlamentarų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Seimo statutas. Jame numatyta, kad Seimo veikla yra nepertraukiama. Parlamentarų darbo laiką sesijų metu nustato Seimo valdyba.
Tuo metu ministro pirmininko atostogos turi būti patvirtintos prezidento dekretu.
Vyriausybės nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.
Sutarimų dėl demografijos juodraščių teikimas atitolina nacionalinį susitarimą
V. Čmilytė-Nielsen sako, kad susitarimo dėl demografijos krizės sprendimo juodraščių teikimas atitolina politines partijas nuo bendro nacionalinio susitarimo. Pasak jos, būtų naudinga šalies vadovui arba premjerui suburti visas parlamente dirbančias politines jėgas aptarti siūlymus prie bendro stalo.
„Aš matau kalbėjimą apie problemą, bet tikrai tai yra žemiausiai kabantis vaisius. Visi kalba apie tai, kad demografija yra iššūkis, kad demografija yra problema. Man atrodo, kad dabar susitarimų juodraščių teikimas atitolina galimą nacionalinį susitarimą“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Geriausia būtų, kad tikrai būtų vienas lyderis. Natūralu, kad tai yra arba prezidentas, arba valdančiųjų lyderis, (kuris – ELTA) pasiūlytų visoms parlamentinėms partijoms susėsti prie bendro stalo su tam tikrais pasiūlymais ir turėti aptarimą. (...) Manau, kad tai būtų naudinga, aktualizuotų tą klausimą ir taip pat sudarytų galimybes tartis dėl labiau ilgalaikių sprendimų“, – pridūrė ji.
Politikės teigimu, daugelis kalba tik apie gimstamumo didinimą, tačiau tai esą nepasiekiama nei per vieną, nei per dvi kadencijas.
„Yra įvairios karjeros ir šeimos gyvenimo derinimo priemonės. Mes, liberalai, siūlėme daug jų praeitoje kadencijoje, nemažai jų buvo įgyvendinta, bet jų vaisiai pasimato ne tuoj pat. Todėl politikams taip sunku spręsti gimstamumo krizę ir dažnai yra nueinama į populistinius siūlymus, kaip diskotekos ar vienkartinės išmokos, kurios neveiks iš esmės“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentavo, kad, sprendžiant demografijos krizės klausimą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į gimstamumo skatinimą, bet ir į senėjančią visuomenę, su kuria susiduria ir visa likusi Europa. Politikės teigimu, senėjanti visuomenė kelia spaudimą, naujus iššūkius ekonomikai, tačiau taip pat turi būti skiriamas dėmesys vyresnio amžiaus žmonių galimybių užtikrinimui.
„Apie tas galimybes kalbama labai mažai, tai yra, kaip brandesnio amžiaus žmonės gali persiorientuoti, turėti kitokias galimybes, tarkime, lanksčiai dirbti, derinti įvairias veiklas – tai yra ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje, gyvenime, mėgautis ilgesniu, sveikesniu gyvenimu. Čia, aišku, sveikatos apsauga į tai įeina, kaip pagerinti slaugos galimybes tiems senesniems žmonėms, kurie jau neturi galimybės būti aktyvūs“, – kalbėjo ji.
„Štai čia dar matau didžiulį klausimų spektrą, kuris diskusijose apie demografiją yra iš esmės nepastebimas, nes visi nueiną į patį paprasčiausią dalyką, kaip paskatinti jaunus žmones tuoktis ir gimdyti vaikus. Tai yra labai (svarbi – ELTA) problema, bet mes turime matyti pilną paveikslą“, – tęsė V. Čmilytė-Nielsen.
Apie tas galimybes kalbama labai mažai, tai yra, kaip brandesnio amžiaus žmonės gali persiorientuoti, turėti kitokias galimybes, tarkime, lanksčiai dirbti, derinti įvairias veiklas – tai yra ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje, gyvenime, mėgautis ilgesniu, sveikesniu gyvenimu.
Pranešė inicijuosiantis nacionalinį susitarimą
Kaip skelbė ELTA, Lietuvoje sparčiai mažėjant gimstamumui, LSDP pirmininkas M. Sinkevičius gegužę pranešė, kad šiemet inicijuos nacionalinį partijų ir valstybės institucijų susitarimą dėl demografijos krizės.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas interviu Eltai teigė, kad toks susitarimas galėtų būti pasirašytas šią parlamento kadenciją.
Liepos pabaigoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija parengė nacionalinio partijų susitarimo dėl demografijos 2026–2040 metams projektą, kurį teikia svarstyti parlamentinėms partijoms.
Balandžio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms, įveikė pirmąjį balsavimą Seime.
Siekiant gerinti šalies demografinę situaciją ir padidinti gyventojų galimybes susilaukti vaikų, taip pat siūloma numatyti teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir santuokos ar registruotos partnerystės sutarties nesudariusiems asmenims, kartu gyvenantiems ne mažiau nei vienerius metus, ir vienišoms moterims, kurioms nevaisingumo diagnozė yra mediciniškai pagrįsta.
Kovą Vyriausybė 2027–2028 m. paskelbė Šeimos metais – aštuonios ministerijos siūlo šeimos politikos priemones, skirtas demografijos krizei spręsti.
Pernai lapkritį tuometė premjerė Inga Ruginienė pristatė planus keisti vaiko priežiūros atostogų pavadinimą, Vyriausybė paskelbė viešą konkursą.
(be temos)