„Parengiau apeliacinį skundą dėl 2026-08-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimo“, – feisbuke parašė eksministras.
Pasak E. Misiūno, teismas nepagrįstai pritarė prezidento pozicijai, kad po dalyvavimo 2020 metų Seimo rinkimuose jam buvo reikalingas tam tikras „politinis atšalimo“ laikotarpis prieš skiriant jį teisėju. Pasak jo, teismas nepateikė konkrečių kriterijų ar įrodymų, pagrindžiančių, kodėl 106 dienų laikotarpis po dalyvavimo rinkimuose buvo nepakankamas.
Buvęs ministras taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai dalyvavimą rinkimuose traktavo kaip didesnę grėsmę teisėjo politiniam neutralumui nei 2016-2020 metų kadencijoje eitas ministro ar viceministro pareigas.
Jis prašo panaikinti teismo sprendimą.
BNS rašė, kad šioje byloje procesas buvo atnaujintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pavedimu, pastarajam atsižvelgus į E. Misiūnui palankų Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praėjusių metų spalio sprendimą.
Nacionaliniai teismai anksčiau buvo atsisakę priimti E. Misiūno ieškinį, konstatavę, kad dalis jo reikalavimų nenagrinėtini teisme, o dalis turi formalių trūkumų, kurių pareiškėjas nepašalino per teismo nustatytą terminą.
Kaip skelbė BNS, konstatavęs pažeidimą, EŽTT buvusiam ministrui pernai iš valstybės taip pat priteisė 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Eksministras Strasbūro teismui skundėsi po to, kai G. Nausėda netenkino 2020-ųjų gruodį pateikto prašymo skirti jį teisėju. Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus, tačiau vėl jo nepaskyrė.
Šalies vadovas savo sprendimus motyvavo „politiniu atšalimu“. Tuo metu vidaus reikalų ministru ir krašto apsaugos viceministru 2016-2020 metų Vyriausybėje dirbęs E. Misiūnas teigė prezidento veiksmus vertinantis kaip persekiojimą dėl žodžio laisvės.
Naujausi komentarai