Vitualus policijos patrulis feisbuko paskyroje pateikė informaciją, kaip atrodo dažniausia sukčiavimo schema.
Įkėlus skelbimą apie parduodamą prekę, su jumis susisiekia tariamas pirkėjas. Jis domisi prekės būkle, klausia, ar siunčiate ją į kitą miestą. Dažniausiai bendraujama žinutėmis per „Viber“ ar „WhatsApp“. Žinutės neretai būna nerišlios, akivaizdžiai išverstos automatiniu vertėju, kartais rašomos rusų kalba. Sukčius vengia skambinti telefonu.
Susitarus dėl kainos, tariamas pirkėjas praneša, kad pats užsakys ir apmokės kurjerio paslaugas. Netrukus atsiunčia nuorodą ir teigia, kad joje reikia suvesti duomenis, jog gautumėte pinigus už parduodamą prekę.
Nuorodos dažnai būna labai panašios į žinomų siuntų tarnybų svetainių adresus, tačiau skiriasi vos keliomis raidėmis ar simboliais. Atidarius tokią nuorodą prašoma įvesti mokėjimo kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo datą, CVV/CVC kodą, kartais net sąskaitos likutį.
Suvedus šiuos duomenis, nuo Jūsų sąskaitos gali būti nuskaičiuoti visi arba dalis joje esančių pinigų.
Atminkite: norint gauti pinigus už parduodamą prekę, pirkėjui pakanka pateikti tik savo banko sąskaitos numerį (IBAN). Mokėjimo kortelės duomenų pateikti nereikia ir jų niekada neturėtumėte suvedinėti neaiškiose svetainėse.
Jei jūsų prašoma pateikti kortelės numerį, CVV/CVC kodą ar kitus kortelės duomenis tam, kad gautumėte pinigus, labai tikėtina, kad bendraujate su sukčiais.
Naujausi komentarai