Prezidentas: Šventosios uostas Lietuvai svarbus kaip strateginės reikšmės objektas

„Tikrai taip, juk šalia yra ir Būtingės (naftos – BNS) terminalas (...). Tiek karo laivams, tiek pramoniniams laivams“, – paklaustas, ar uostas strategiškai svarbus gynybos prasme, sąjungininkų atvykimui į Lietuvą, penktadienį kurortiniame miestelyje netoli sienos su Latvija žurnalistams atsakė G. Nausėda.

Pasak Prezidentūros pranešimo, renginyje G. Nausėda pabrėžė būsimą uosto reikšmę valstybės saugumui. Anot jo, čia įsikurs pasienio apsaugos, kariuomenės tarnybos, Būtingės terminalo ir aplinkos apsaugą jūroje užtikrinančios institucijos, taip pat atsivers galimybės jūrų vėjo energetikos priežiūrai.

„Klaipėda (jūrų uostas – BNS) taip pat atlieka savo misiją, tačiau turint galvoje, kad, pavyzdžiui, Belgijoje, kuri turi dar mažesnį pakrantės ruožą, yra kur kas daugiau uostų, tai aš manau, kad ir Lietuvoje du uostai būtų tai, ką mes tikrai ne tik galime, bet ir privalome sau leisti“, – žurnalistams sakė prezidentas.

G. Nausėda teigė besitikintis, kad uostas taps tokiu, apie kurį svajota prieš šimtą metų.

„Mes šiandien dar negalime apie Šventąją kalbėti kaip apie didelį pramoninį uostą. Dedame pirmuosius akmenis, dedame pirmuosius žingsnius, tačiau aš tikiu, kad Šventoji laipsniškai taps tokiu uostu, apie kurį buvo svajota dar prieš šimtą metų, kuomet tarpukario Lietuvoje pirmiausia buvo nuspręsta plėtoti Šventąją“, – kalbėjo prezidentas. 

„Turime labai tvirtą pasiryžimą, kuris nepriklauso nuo politinių partijų, ideologijų. Visi norime, kad Šventosios uostas taptų ir jis būtų ne tik pramoginis, bet ir pramoninis, kad pritrauktų žmones, pritrauktų turistus ir kad tikrai Šventoji toliau stiprėtų ir gražėtų“, – pridūrė jis.

Be to, anot jo, vietą uoste sau ras ir buriuotojai: „Buriuotojai čia galės rasti tą vietą, kurioje atsiduos savo pomėgiui ir turės tikrai puikų laisvalaikį ir galės savo hobį įgyvendinti būtent čia.“

Kaip rašė BNS, plėčiant netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos esantį nedidelį Šventosios uostą, penktadienį oficialiai pradėtos dviejų Šventosios jūrų uosto molų ir kitos infrastruktūros statybos.

Praėjus 100 metų nuo pirmojo uosto statybos pradžios čia vėl pradėta pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Molus Palangos miesto savivaldybės užsakymu už 38,23 mln. eurų (su PVM) per dvejus metus pastatys bendrovė „Tilsta“.

Numatyta pastatyti 647,5 metro ilgio pietinį ir 402,5 metro ilgio šiaurinį molus – jie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų.