Parke įsikūrė šernas
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė tikino, kad miesto problemų įvairovė jai nuostabos jau nebekelia.
„Puikiai suvokiu, kad dirbu Miesto tvarkymo skyriuje ir tų problemų būna pačių įvairiausių – nuo rusišku žargonu nuterliotų sienų iki viešųjų tualetų padegimo. Iki šiol nesuvokiu, kodėl reikia padegti tualetą? O vienas pačių egzotiškiausių pranešimų buvo apie prieš kelerius metus tuomet neseniai atnaujintame Skulptūrų parke įsikūrusį šerną“, – prisiminė I. Kubilienė.
Akivaizdu, kad Klaipėda – ne Nida, kur tiek vietos žmonės, tiek ir svečiai jau beveik pripratę prie viduryje dienos duoneliaujančių laukinių kiaulių, kurios, be kita ko, dar ir išknisa viešąsias kurorto erdves ir žaliąsias zonas.
Klaipėdoje situacija kita. Pasitaiko, kad čia užklysta įvairūs kanopiniai miško žvėrys, bet būtent šernai – retenybė.
Tad, kai neseniai atnaujintame Skulptūrų parke nusprendė įsikurti nežinia iš kur čia atklydęs šernas, teko gerokai pasukti galvą, kaip jį iš ten išprašyti.
Tuokart Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai kartu su gyvūnus prižiūrinčiais rangovais mėgino šerną iš Skulptūrų parko išguiti įvairiausiais būdais.
„Pamenu, tada jis blaškėsi po miesto centrą, po to įšoko į Dangę, perplaukė upę, bet pats jau nebegalėjo išlipti, prireikė ugniagesių pagalbos. Tai buvo neeilinis įvykis ir neeilinė problema“, – teigė I. Kubilienė, prisiminusi vieną retesnių darbinių nuotykių.
Kas kur įsuko varžtą?
Kitos miesto problemos ne tokios egzotiškos, tačiau jų irgi nemažai. Juolab patys miestiečiai turi galimybę apie jas pranešti tiesiai savivaldybės specialistams.
I. Kubilienė pripažino, kad skiltį „Praneškite apie problemą mieste“ klaipėdiečiai pildo labai aktyviai, ypač pastaraisiais metais.
„Kartais būna vienas įrašas per dieną, kartais – dešimt. Žmonės rašo ir elektroninius laiškus, kiti įkelia informaciją į „Problemų žemėlapį“. Būna, kad tą problemą mes jau žinome, pradedant duobėmis ir baigiant viešųjų tualetų priežiūra. Bet mums patinka, kad žmonės praneša, nes ir mūsų specialistai ne visada viską pastebi. Todėl džiugina, kad klaipėdiečiai yra aktyvūs“, – pabrėžė I. Kubilienė.
Miesto tvarkymo skyriaus vadovė pripažino, kad taisytinų reikalų uostamiestyje kasdien yra gausybė ir miesto tvarkytojai su jais susidoroja.
„Mes turime labai daug paslaugų sutarčių su rangovais, kuriems teikiame prašymą, ir jie, pagal galimybes (kartais per dieną ar dvi), imasi tų darbų. Šiaurinėje miesto dalyje dirba vieni rangovai, pietinėje – kiti. Tenka tvarkyti įgriuvas gatvėse ar šaligatviuose, valyti grafičiais nutepliotas vietas, šienauti žolę. Sutartis turime sudarę ne vieneriems metams. Kai pamatome, kad jos baigiasi, skelbiame naują konkursą, kad neatsitiktų taip, jog nėra kam sutvarkyti vieno ar kito dalyko mieste“, – teigė I. Kubilienė.
Pasitaiko, kai sprendžiant miesto tvarkymo problemas, tenka skelbti ir atskirus pirkimus.
To prireikė, kai Danės skvere buvo suniokoti apšvietimo kubai, reikėjo ieškoti, kas juos sutvarkys.
„Bėda ta, kad panašių įvykių mieste pasitaiko ne taip ir retai. Regis, tą informaciją perduodame rangovams, ir reikalai turėtų būti nedelsiant išspręsti, bet realybė kartais būna kitokia. Todėl pasitaiko, jog mes „Problemų žemėlapyje“ įrašome, kad užduotis įvykdyta, o ji dar nebūna įvykdyta. Tai vienas tų minusų, nes neįmanoma apvažiuoti viso miesto ir visko sukontroliuoti, kur kas įsuko kokį varžtą ar perdažė suolą“, – akcentavo I. Kubilienė.
Sezoninių skundų spektras
Savivaldybės „Problemų žemėlapyje“ klaipėdiečių skundų pobūdis įvairuoja priklausomai nuo metų laiko.
Praėjusi žiema buvo kaip niekad snieginga, ir gyventojai nesiliovė rašę pastabų savivaldybei, kurioje miesto vietoje (o tokių buvo visame mieste) nenukastas sniegas, nepabarstytas šaligatvis ar apledėję laiptai.
Atėjus pavasariui, didžiausia problema mieste tapo nenušienauta žolė.
Ir tai buvo nemenkas iššūkis, ypač balandžio pabaigoje, kai ji ėmė augti labai sparčiai. Tuomet pasipylė gyventojų prašymai, kad vienoje ar kitoje vietoje kuo greičiau nušienautų žolę.
„Dabar didžiausia bėda – nukritę medžių lapai. Bet mes jau po truputį tvarkomės ir tos medžiais gausios vietos – S. Nėries, Šaulių gatvės – taip pat tos gatvės, kurių kelkraščiuose statomi automobiliai Gedminų, Naujakiemio, Reikjaviko, Žardininkų ir kitos – jau pradedamos tvarkyti šiek tiek anksčiau. Šiemet taip pat informuosime pietinės miesto dalies seniūnaičius ir gyventojus, jog patrauktų automobilius ir būtų galima išvalyti kelkraščius, kad paskui medžių lapais neužsikimštų lietaus nuotekų grotelės. Tuomet tikimybė potvyniams, stipriai lyjant, ženkliai padidėja“, – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus vadovė.
Na, o kai prasidės žiemos sezonas, vėl pasipils skundai dėl sniego ar slidžių šaligatvių.
„Panašu, kad žmonės nebenori žiemos, jiems svarbesni švarūs šaligatviai“, – pastebėjo I. Kubilienė, prisiminusi praėjusią žiemą ir šimtus gyventojų pretenzijų, fiksuotų „Problemų žemėlapyje“, kai sniego mieste buvo neįprastai daug.
I. Kubilienė dar kartą pasidžiaugė, kad bendruomenės ir patys žmonės yra aktyvūs, informuoja savivaldybės administraciją apie spręstinas problemas.
Virtuali bėdų lenta
Kai kurie klaipėdiečiai į skiltį „Praneškite apie problemą mieste“ savo pastabas įrašo santūriai: „Reikėtų pašalinti krūmus prie elektros pastotes, nes asocialūs asmenys primetė pilna šiukšlių ir pastoviai šlapinasi po daugiabučių langais“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta – A. D.).
Dar kitų tonas kiek įsakmesnis: „Banginio žiede vienoje iš požeminių perėjų apie 4 dienas laikosi vanduo (pastebėta pirmadienį 2026 09 14).“
Yra įrašų, kuriuose klaipėdiečiai neslepia nusivylimo, kad jų prašymas nebuvo iki galo suprastas: „Pagrindinė problema yra tai, kad medžiai užstoja saulę ir dėl to 1, 2, 3 buto gyventojų namuose mažai šviesos. (...) Po atlikto vertinimo ir atliktų medžių pjovimo ir genėjimo darbų situacija nepagerėjo, nes tik nupjovė obelis, kurios neturėjo įtakos šviesai.“
Dar gyventojai skundžiasi „neetišku šviesoforu“, betoniniais blokais, kurie „estetiškai atrodo tragiškai“, apie žolę, kuri „baigia okubuoti takeli is 18 trinkeliu“, reikalauja sutvarkyti „šunų konteinerį“, koneveikia „sveikatą žalojantį projektą“ – kas valandą grojantį fontaną Danės skvere.
Tačiau jokiam miestiečių skundui neprilygs raštas – pusės laikraščio puslapio dydžio tekstas „Dėl nuolatinio sunkiasvorio transporto keliamo triukšmo ankstyvomis ryto valandomis ir gyventojų ramybės trikdymo“.
Ir dar – labiau įtikinamų klaipėdiečio argumentų miesto tvarkytojams, kodėl reikėtų pašalinti tuopą arba pakeisti ją kitu medžiu, būtų sunku surasti: „Kiekvienais metais žydėjimo metu yra pilna pūkų, kurie: 1. Lenda į burną, nosį, akis. Nėra malonu būti lauke, o juk vasara. Kartais sunku kalbėti ar kvėpuoti būnant lauke. 2. Skrenda į namus pro atvirus langus vasarą. 3. Maišosi su lipčiumi nuo liepų ir prikibę laikosi ant automobilių kiemuose. Dėl to tenka juos dažniau plauti, o dėl to daugiau chemijos patenka į nuotekas. 4. Didina gaisro pavojų, nes pūkų yra labai daug ir jie labai degūs. Be to, nuo šios tuopos ne taip seniai buvo nulūžusi didelė šaka (virš 30 cm skersmens), kas indikuoja, kad šis medis yra galbūt senas ir nebetvirtas.“
Panašu, jog miestiečiai džiaugiasi atradę virtualią pageidavimų, pretenzijų ir skelbimų lentą, juolab į jų pastabas daugeliu atveju yra atsižvelgiama.
Naujausi komentarai