Sendvario dvaro istorija prasidėjo prieš 650 metų. Per šimtmečius čia keitėsi šeimininkai, santvarkos, pastatų paskirtys ir pats Klaipėdos miestas. Dvaras išgyveno klestėjimo laikotarpius, karus, gaisrus ir ilgus tylos metus.
2021 metais prasidėjęs dvaro atkūrimas tapo naujausiu šios istorijos etapu. Jo tikslas nuo pat pradžių buvo ne sukurti uždarą istorinį objektą, o išsaugant vietos tapatybę sugrąžinti ją į kasdienį miesto gyvenimą.
„Kai įsigijom Sendvarį, sau prisiekiau, kad atstatysiu Sendvario dvarą, o kai pamatėm gerbiamų architektų vizualizacijas, buvom šoke, gerąja prasme – ar taip gali būti? Ar taip gali šis dvaras atgimti? Giliai širdyje galvojom – bus reikalų. Įdėjome labai daug savęs, kad svajonės pavirstų realybe. Šiandien mes šį dvarą atidarom Klaipėdos miestui. Norime, kad dvare visuomet vyktų gyvenimas, renginiai, vidinės šventės, susibūrimai, parodos, koncertai. Kad dvare niekada netrūktų nuostabių žmonių“, – savo kalboje sakė UAB „Augama“ akcininkas Laisvydas Kazbaraitis.
Sendvario dvaro sugrįžimą į miesto gyvenimą atidarymo ceremonijoje sveikino ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
„Aš neabejoju, kad šį gražų ansamblį, šias erdves ir pastatus pamils ne tik klaipėdiečiai, bet ir miesto svečiai. Tikiu, kad čia gims naujos idėjos ir mintys, kaip toliau puošti ir kurti mūsų nuostabų Lietuvos uostamiestį“, – sakė A. Vaitkus.
20 mln. eurų investicija į istorinės vietos atgimimą
Per penkerius metus į Sendvario dvaro atkūrimą UAB „Augama“ investavo 20 mln. eurų.
Projekto metu rekonstruoti du istoriniai pastatai – dvaro rūmai ir ūkinis pastatas. Neišlikusių istorinių pastatų vietose iškilo nauji statiniai, o bendras sukurtų erdvių plotas siekia apie 10 000 kv. metrų.
Šiandien Sendvario dvaro užimtumas siekia apie 90 proc. Teritorijoje jau veikia apie 70 skirtingų verslų – restoranai, parduotuvės, sveikatos, grožio ir sveikatingumo paslaugų teikėjai, kūrėjai bei įvairių sričių įmonių biurai.
Čia įsikūrė ir projektą vysčiusios UAB „Augama“ įmonės biuras.
Atkurti ne vien pastatus, bet ir vietos charakterį
Projektuojant teritoriją siekta išsaugoti tai, kas Sendvaryje buvo vertingiausia – istorinius pastatus, dvaro struktūrą, senus medžius ir teritorijos charakterį – kartu suteikiant jai šiandien reikalingas funkcijas.
Teritorijoje išsaugoti brandūs medžiai, atkurtos alėjos, buvusio dvaro prūdelio vietoje įrengtas fontanas, sukurtos pėsčiųjų, poilsio ir viešosios erdvės.
Architektūrinę Sendvario atkūrimo viziją kūrė „UP architektai“ ir UAB „Uostamiesčio projektas“, interjerais rūpinosi UAB „Dopro architektai“.
Ryšys tarp seno ir naujo išlaikytas ne tik pastatų architektūroje. Dalis autentiškų medžiagų, kurių nebebuvo įmanoma panaudoti pagal pirminę paskirtį, įgavo naują gyvenimą interjere. Iš senųjų pastatų sijų likučių pagaminti vienetiniai baldai ir kiti interjero elementai. Rūmuose atkurta istorinė priemenė, o rūsyje numatyta įrengti konferencijų salę.
Nauju Sendvario simboliu tapo „Sparnuotas žirgas“
Vienu pagrindinių oficialaus atidarymo akcentų tapo specialiai Sendvario dvarui sukurto „Sparnuoto žirgo“ atidengimas.
Skambant muzikai į dvaro kiemą įjojo raiteliai ant žirgų, o tarp jų buvo atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo sukurtas sparnuotas žirgas.
Žirgo motyvas pasirinktas neatsitiktinai – jis tiesiogiai susijęs su istorine dvaro praeitimi ir čia puoselėtomis žirgininkystės tradicijomis.
Skulptorius Martynas Gaubas pasakojo, kad žirgo idėja projekte atsirado dar pačioje pradžioje. Sparnai kūrinyje simbolizuoja sėkmę ir polėkį, tačiau skulptoriui buvo svarbios ir tvirtos žirgo kojos – priminimas, kad norint kažką sukurti ir pasiekti neužtenka vien talento, reikia daug dirbti.
M. Gaubo kūriniai eksponuojami galerijose ir viešosiose erdvėse, jo darbų yra ir Valdovų rūmų muziejaus fasade.
Atidarymo ceremonijos metu Sendvario dvaras buvo pašventintas, o į stiebą pakelta Sendvario dvaro vėliava.
Atidarymo dieną dvaras atsivėrė miestui
Oficialaus atidarymo diena prasidėjo atvirų durų programa klaipėdiečiams. Miestiečiai galėjo vaikščioti po atkurtą teritoriją, susipažinti su dvaro istorija, aplankyti čia įsikūrusius verslus ir dalyvauti jų organizuotose veiklose.
Vėliau vyko oficiali Sendvario dvaro atidarymo ceremonija, subūrusi dvaro atkūrimo komandą, architektus, partnerius, verslo bendruomenę ir kviestinius svečius.
Vakarinėje atidarymo programoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas 650 metų Sendvario dvaro istorijai. Per muziką, vaizdus ir pasakojimą svečiams buvo pristatyti skirtingi dvaro gyvavimo etapai – nuo jo ištakų iki šiandieninio atgimimo. Vakaro programą papildė atlikėjos Monikos Liu pasirodymas.
Penkerius metus trukusio atkūrimo pabaiga kartu tapo naujo Sendvario etapo pradžia.
Daugiau nei šešis šimtmečius keitęsis dvaras dar kartą keičia savo vaidmenį. Tik šįkart jo gyvenimą kurs ne vienas šeimininkas ar viena paskirtis, o visa čia besiformuojanti bendruomenė – verslai, darbuotojai, lankytojai ir miestiečiai.
Sendvario dvaras grįžta į Klaipėdos gyvenimą ne kaip praeities dekoracija, o kaip miesto dvaras – vieta, kurioje 650 metų istorija tęsiama šiandien.
Nuo galvijų kiemo iki bajoriškojo dvaro
Sendvario ištakos siekia 1376 metus, kai Klaipėdos pilies inventoriuje buvo paminėtas Viehof – galvijų kiemas. Ši ūkinė teritorija buvo glaudžiai susijusi su Klaipėdos pilimi ir miesto gyvenimu.
Vėliau čia formavosi administraciniai ir gyvenamieji pastatai, o 1723 metais buvo įkurtas Sendvario valsčius, apėmęs 125 kaimus.
1807 metais, Klaipėdoje apsistojus Prūsijos karališkajai šeimai, Sendvaryje buvo įrengtas princams skirtas jodinėjimo maniežas. 1817 metais Sendvariui suteiktas bajoriškojo dvaro rangas.
Žirgai ilgainiui tapo neatsiejama Sendvario istorijos dalimi – dvare buvo auginami veisliniai žirgai, vykdavo žirgų turgūs.
Pirmasis pasaulinis karas dvarui buvo negailestingas – 1915 metais sudegė dvaro rūmai ir dalis ūkinių pastatų. Vėliau išlikę pastatai keitė paskirtis ir buvo naudojami įvairioms reikmėms, tačiau vientisas dvaro gyvenimas ilgainiui užgeso.
Naujausi komentarai