Apie saulės užtemimą ir gyvosios gamtos reakciją į tai, kas vyksta kosmose, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
– Kur stebėsite užtemimą? Galbūt važiuosite prie jūros?
– Tikrai ne, būsiu Vilniuje. Prognozuojama, kad Klaipėdos regione užtemimas prasidės 20.08 val., o Vilnių jis pasieks po minutės. Tai tik pradžia, o pati fazė truks labai ilgai, beveik dvi valandas. Tai nėra kažkas, kas akimirksniu ateis ir praeis. Bus galima stebėti užtemimą. Tokie dalykai nelieka nepastebėti ir gamtoje, visa tai yra jaučiama.
– O kaip tai jaučiama? Ką konkrečiai galima pastebėti per užtemimą gamtoje?
– 1954-ųjų birželio 30 d., po Joninių įvyko saulės užtemimas. Tada dar nebuvau gimęs, bet tėvų pasakojimus prisimenu visą gyvenimą. Tai buvo visiškas užtemimas, viduryje dienos staiga sutemo. Vieni žmonės buvo apie tai girdėję, galbūt jiems pranešė radijas, o kiti nežinojo. Kai kurie vyresni žmonės klaupėsi ir ėmė giedoti šventas giesmes. Ryškiausiai reagavo kiemo gyvūliai. Karvės pradėjo baubti, gaidys ėmė giedoti, o vištos liko viduryje kiemo, sutūpė, pakišo snapus po sparnais ir užmigo. Tai buvo labai keistas įvykis, visiems netikėtas sukrėtimas. Svarbiausia tai, kad kai praėjo užtemimas, gaidys vėl ėmė giedoti ryto giesmes ir, tarsi mostelėjus burtininko lazdele, visi vėl ėmė judėti ir prasidėjo gyvenimas.
Jei saulė būtų uždengta bent pusę valandos, tikėtina, kad temperatūra nukristų bent keliais laipsniais. Turėtų būti ir poveikis vabzdžiams. Vargu, ar šiandienos užtemimas turės įtakos bitėms, kurios po 20 valandos yra jau grįžusios į avilius ir pabaigusios darbą. Tačiau 1954-aisiais bitės turėjo likti kažkur pusiaukelėje, žieduose. Žinoma, aprėpti gamtos dydį ir staiga pamatyti viską yra labai sunku. Galima tik prognozuoti, spėti, bet užtemimas turėtų turėti poveikį.
– Gyvūnai gali supainioti naktį su diena, bet šiandien tikriausiai taip nenutiks?
– Šiandien tikriausiai bus labai graži uvertiūra nakčiai. Galime įsivaizduoti tai kaip apniukusią dieną, kas Lietuvoje nėra stebuklas, tiesiog pasidarys truputį vėsiau. Iš likusios neuždengtos saulės dalies trykštanti šviesa yra truputį kitokia. Turbūt daug kas pasiruošė stiklus ar turi juodą fotojuostelę. Tik nežiūrėkite į saulę pro tamsius akinius, kuriuos turite. Tai yra per silpna priemonė. Žiūrėkite į žemę, medžius, horizontą, apšvietimą ir pamatysite, kad pasaulis yra visai kitoks. Kitokios linijos, kitoks mirgėjimas. Tai bus matoma ne tik astronomams ar kitiems specialistams, bet ir mums visiems.
– Kaip jūs pats stebėsite užtemimą?
– Vilniuje, Karoliniškėse. Ieškosime aukštesnės vietos ir bandysime pagauti saulės diską, kurio neuždengia pastatai. Idealu būtų stebėti užtemimą iš aukšto pastato arba nuo kalno, kur nėra vaizdą dengiančių kliūčių. Žinoma, visas pasaulis reaguoja į tai audringai, tai yra nuotykis. Yra žmonių, kurie, žinoję, kad panašus reiškinys bus Australijoje, perka bilietus ir iš Europos vyksta į kitą žemyną, kad bent kartą gyvenime pamatytų tai gyvai. Šiais laikais daugelis žmonių gali sau tai leisti, bet tik rinktiniams žmonėms to reikia.
– Ar užtemimas, kurį galima pamatyti Lietuvoje, iš tikrųjų yra toks retas? Ar kitas bus tik tada, kai mūsų visų jau nebebus?
– Žinoma, kad retas. Kitas užtemimas bus 2142-ųjų gegužę. Galime neskubėti ir luktelėti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai