Islandijoje ugnikalnių išsiveržimai – ne naujiena. Tačiau po 2023-iųjų išsiveržimų netoli Grindaviko architektai į lavą pradėjo žiūrėti kiek kitaip – kaip į galimą ateities statybinę medžiagą. Tūkstančiai tonų lavos užliejo didžiulius plotus. Architektams kilo paprastas klausimas – jeigu gamta pati sukuria tokį didžiulį kiekį medžiagos, galbūt ateityje ją būtų galima panaudoti statyboms?
„Holuhrauno kraštovaizdžiu tekėjo didžiulis kiekis lavos. Kai pamatėme tai, pagalvojome: „Oho, tai tarsi išlydytas betonas be cemento, tad kodėl negalima su juo ką nors padaryti?“ – pasakojo architektė Arnhildur Pálmadóttir.
Žmogui prie tokios medžiagos artintis būtų neįmanoma – lava gali būti daugiau nei tūkstančio laipsnių karščio.
„Galvojame apie robotus, kurie keliautų lavos laukais ir tiesiog surinktų išsilydžiusią lavą, o tada iš jos sukurtų kažkokias konstrukcijas“, – aiškino A. Pálmadóttir.
Kitas variantas – lavą nukreipti į specialią gamyklą, kur būtų galima kontroliuoti jos aušimą ir taip išgauti skirtingų savybių medžiagas. Atvėsusi lava tampa vulkanine uoliena, o jos savybės gali būti labai skirtingos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Gamtoje galime matyti bazaltą, kuris yra labai kristalizuotas ir labai tvirtas, todėl teoriškai galėtų būti naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga“, – teigė architektas Arnar Skarphéðinsson.
Architektai įsivaizduoja ir visiškai kitokią ateities miestų išvaizdą – sienas, fasadus ir kitus elementus, kurių tekstūra būtų tokia, kokios įprastose statybose šiandien beveik nematome.
„Statybų pramonė tuo domisi, nes, pavyzdžiui, betono gamintojai turi sumažinti savo CO2 išmetimą, nes tai didžiausias teršėjas statybų pramonėje“, – komentavo A. Pálmadóttir.
Kol kas tai tik vizija. Patys architektai pripažįsta – trūksta technologijų, kurios leistų saugiai suvaldyti išsilydžiusią lavą. Todėl savo projektą jie nukelia į 2150-uosius.
Naujausi komentarai