Apie tai, kaip uogauti ir kur poilsiauti, kad malonumai nesibaigtų baudomis, pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Tadeušas Ablačinskij.
– Ko negalima daryti miške grybaujant ir uogaujant?
– Dabar grybaujant, uogaujant arba renkant vaistažoles kiekiai nėra ribojami. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad uogaujant negalima naudoti vadinamųjų šukų. Tai mechaninis prietaisas, kuris žaloja uogienojus, nualina augalą ir smarkiai sumažina būsimą derlių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie grybus arba vaistažoles, ar yra kokių nors apribojimų? Ar svarbu, ką žmogus su tuo vaistažolės augalu ar grybu darys?
– Iš esmės ne, bet yra vienas „bet“. Renkantis vietą, kurioje norima grybauti arba uogauti, svarbu nepamiršti, ar ji nėra priskirta saugomų teritorijų tinklui. Už kai kurių augalų ar grybų rinkimą bei jų pardavimą yra numatytos maksimalios baudos.
– Ar žmonės žino, kad negalima uogauti šukomis, ar vis dar taip elgiasi? Ar per pastaruosius metus buvo nubaustų?
– Šiais metais neturime užfiksavę kokio nors šiurkštaus pažeidimo. Vadinasi, žmonės tampa atsakingesni. Praktikoje, prieš kelerius metus, tokių atvejų buvo. Apie tai, kad negalima uogauti naudojant šukas, tikrai žino kiekvienas.
– Ar žmonės vis dar jas naudoja? Pavyzdžiui, esu matęs, kad turguje tos šukos pardavinėjamos.
– Šiais metais tokių atvejų nefiksavome.
– Ar keliaujate į turgų ieškoti tokių dalykų?
– Pasitaiko visokių atvejų.
– Kokios baudos gresia? Ar jos atgraso žmones?
– Baudos yra įvairios – nuo 20 iki 1,5 tūkst. eurų. Tai priklauso nuo to, kur pažeidimas padaromas. Maksimalios baudos numatytos už grybavimą arba uogavimą saugomų teritorijų tinkle, nes ten kartais reikia net tam tikro leidimo. Galiu pasakyti, kad žmonių sąmoningumas didėja ir baudų pasitaiko šiek tiek mažiau.
– Kaip sužinote apie tokius pažeidėjus? Ar apie juos praneša kiti žmonės? Juk aplinkosaugininkai neišvaikščios visų miškų ir nesužiūrės visų uogienojų ar grybingų vietų.
– Kartais gauname pranešimų, kartais patruliuojame. Šiuo metu dar vykdoma akcija „Poilsiauk atsakingai“, tačiau vykdome ir kitas akcijas. Negalime nematyti ar užsimerkti, jei pastebime kokį nors pažeidimą.
– Ar visur atvažiavęs galiu pasistatyti palapinę ir automobilį palikti šalikelėje?
– Kalbant apie patį poilsiavimą, ne visur galima tiesiog ilsėtis. Pavyzdžiui, saugomų teritorijų tinkle tam tikrais atvejais poilsiui reikalingas net leidimas.
Taip pat gali būti pasienio ruožų miškų, kuriuose ilsėtis tikrai draudžiama. Už tai yra numatyta atsakomybė. Iš esmės, jei tai nėra saugomų teritorijų tinklas, ilsėtis nėra draudžiama, tačiau yra vienas „bet“. Svarbu, kaip ir kur ilsimasi. Poilsiavietes būtų galima suskirstyti į tris grupes: poilsiavietes, stovyklavietes ir kempingus.
Reikia nepamiršti, kad bet kur statyti palapinės negalima. Tam yra skirtos tam tikros vietos. Taip pat bet kur negalima kurti laužų – tam irgi numatytos specialios vietos. Jei lankytojai laikosi šių nesudėtingų principų, neturėtų tekti jų bausti.
– Vadinasi, jei sugalvojau išvykti į mišką pailsėti, pagrybauti, pauogauti ir pasistačiau palapinę bet kur, tai nėra gerai?
– Tikrai nėra gerai. Gali pasisekti ir palapinę pasistatysite ten, kur galima, tačiau tikimybė, kad nebūsite nubaustas, nėra labai didelė.
Naujausi komentarai