– Kokios žalos audra pridarė miškui? Ar daug reikalų?
– Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši audra yra išskirtinė ir tikrai stipriausia, kokią šiais metais esame matę, nes ji palietė visus regionus, visus rajonus. Mastas tikrai yra didžiulis. Prieš keletą savaičių praūžusi audra Dzūkijos regione, apie Šalčininkus ir Varėną, pridarė daugiausia žalos. Tai šio savaitgalio audra visoje Lietuvoje išvertė daugiau nei 150 tūkst. kubinių metrų medienos. Tai didžiuliai kiekiai. Dabar juos inventorizuojame ir operatyviai stengiamės sutvarkyti.
– Kur krito tie medžiai? Ar daug jų krito ant kelių, ten, kur užkrauna pravažiavimą ir galbūt sunku tiesiog privažiuoti bei kitaip juos pašalinti?
– Ką gauname iš kitų tarnybų ir ką matome patys – medžiai virto visur. Galime pasidžiaugti, kad nėra didelių koncentruotų išverstų plotų, tačiau pavienių išverstų medžių yra visur. Tikrai didelė dalis jų yra ant kelių ar šalia kelių, todėl pagrindinis mūsų rūpestis – pirmiausia apvalyti kelius, kad galėtų juos pasiekti tiek tarnybos, tiek gyventojai, o tuo pačiu ir toliau galėtume tvarkyti padarinius bei vykdyti ūkinę veiklą.
– Kiek laiko ir kaip šalinate dabar tuos padarinius? Ar užtenka pajėgumų?
– Taip, pajėgumų turime pakankamai – tiek savų, tiek rangovų, su kuriais esame sudarę sutartis ir kurie vykdo savo įsipareigojimus. Savaitės pradžioje pirmiausia įvertiname pažeistus plotus, gauname leidimus iš Valstybinės miškų tarnybos ir pradedame likvidavimo darbus. Operatyvumas čia labai svarbus, kad pažeisti plotai nebūtų užpulti kenkėjų ir neišplistų į aplinkinius miškus. Todėl operatyviai stengiamės per artimiausią laiką visus padarinius likviduoti.
– Padarinių likvidavimas – tai medžių supjaustymas ir išvežimas?
– Taip. Pagrindinis dalykas – kiek įmanoma pagaminti vertingesnių sortimentų. Kas netiks medienos pramonei, bus surinkta ir parduota biokuro gamintojams.
Ši audra yra išskirtinė ir tikrai stipriausia, kokią šiais metais esame matę.
– Privatūs žmonės turbūt negali važiuoti į mišką ir dabar tiesiog savo iniciatyva pjaustyti nukritusių medžių?
– Žinoma. Norime atkreipti dėmesį ir labai prašome žmonių atsakingai elgtis bei vengti lankytis miškuose, nes yra ne tik išverstų ir nulaužtų medžių, bet ir įkibusių, palinkusių medžių, kurie bet kuriuo momentu gali nukristi. Reikia elgtis atsakingai ir vengti lankymosi miške.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– O kur čia situacija pati dramatiškiausia? Ar visur ir apskritai geriau dabar neiti į mišką?
– Daugiausia priverstos medienos kiekių turime Kauno rajone ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Tai pagrindinės teritorijos, kurios nukentėjo labiausiai. Kita situacija yra Biržų rajone ir Anykščių regione. Visi šie kiekiai parodo, koks platus šios audros mastas – ji apėmė ne tik kurį nors vieną rajoną ar regioną, bet paveikė visus regionus. Šiose teritorijose yra apie 15 tūkst. kubinių metrų išverstos medienos, kitose – mažiau. Tačiau, ką matome iš savo kolegų pateiktų duomenų, kiekviename rajone yra išverstų medžių.
– Tuose rajonuose, kuriuos išvardijote, dabar geriau nesilankyti? Ar apskritai sakote, kad geriau dabar apsieiti be miško?
– Tikrai yra vietų ir miškų, kurie nėra pažeisti, todėl ten žmonės gali lankytis. Tačiau labai akivaizdžiai matosi, kur medžiai nulaužti, kur išversti. Tokių plotų tikrai reikia vengti iš tolo ir juose ne tik nesilankyti, bet ir laikytis saugaus atstumo.
– Ar situaciją dabar įvardytumėte kaip sudėtingą? Kas ją daro sudėtingą?
– Situacija netipinė, nes reikia sutelkti pajėgumus ir reaguoti labai operatyviai. Tai tikrai reikalauja mūsų kolegų susitelkimo ir operatyvaus darbo, tačiau visą šią situaciją turėtume labai greitai išspręsti.
– Užsiminėte apie miško kenkėjus. Kas galėtų nutikti, jeigu laiku nebūtų sutvarkyti po tokios audros miške nukritę medžiai ir viskas tiesiog užsistovėtų?
– Miško kenkėjai paprastai puola nusilpusius medynus ir nusilpusius medžius. Vėjovartų ir vėjolaužų pažeisti medžiai natūraliai jau yra nusilpę ir tampa kenkėjų taikiniu. Tai ypač aktualu spygliuočiams – pušims ir eglėms. Ten išsiveisusios kenkėjų generacijos gali išplisti į aplinkinius miškus. Todėl pagrindinis uždavinys ir nuo ko pradedame – spygliuočių medynų tvarkymas, o po to einame į lapuočių medynus, kuriuose kenkėjų tikimybė yra gerokai mažesnė. Miškininkai, remdamiesi savo patirtimi ir mokslininkų patarimais, labai aiškiai susidarome planą, kokia linkme turime judėti.
(be temos)