Aiškėja, kad ir Lietuvoje galima laukti proveržio. Gyvūnų gerovės iniciatyvų (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė tikisi, kad lenkų pavyzdys mūsų politikus įkvėps imtis drąsesnių veiksmų. Gyvūnų sergėtojai deda viltis, kad į Seimo darbotvarkę šunų paleidimo nuo grandinių klausimas grįš jau šį rudenį.
Pavyko ne iškart
Pirmiausia verta pasidomėti, kaip lenkams pavyko padaryti tai, dėl ko Lietuvoje nesusitariama metų metus.
Žinoma, ir Lenkijoje ilgai virė aštrios diskusijos, susitarti pavyko ne iškart.
Pernai prezidentas Karolis Nawrockis viešai sukritikavo paruoštą įstatymą ir jį vėliau vetavo. Prezidento nuomone, pirmasis įstatymo projektas buvo nerealistiškas, jam kėlė klausimų minimalūs šunų voljerų dydžiai. K. Nawrockis laikėsi pozijos, kad daliai gyventojų būtų neįmanoma išpildyti keliamų reikalavimų, ir pareikalavo tobulinti įstatymą.
Įstatymų leidėjai tą ir padarė. Šiemet birželį Lenkijos lyderis viešai pagyrė naują dokumentą ir jį vėliau pasirašė.
Jis savo socialinio tinklo „X“ paskyroje teigė: „2025 m. lapkritį vetuotas įstatymas buvo prastai parengtas ir pernelyg reglamentuotas, jis nustatė piliečiams įsipareigojimų, kurių daugelis negalėtų įvykdyti.
Šiandien turime geresnį įstatymą. Už jį balsavo tokios institucijos kaip Žemės ūkio ministerija. Juo įvedamas bendras draudimas šunis nuolat laikyti pririštus ir reikalaujama, kad gyvūnams būtų suteikta galimybė judėti, tinkama pastogė ir deramos gyvenimo sąlygos.
Be to, jis panaikina absurdiškus, griežtus reikalavimus ir atsižvelgia į ūkininkų, veisėjų, tarnybų, prieglaudų ir aviganių savininkų darbo realijas.“
Vien voljero nepakaks
Kaip praneša lenkų naujienų tarnyba „Forsal“, naujasis įstatymas draudžia šeimininkams pririšti šunis ir kates namuose. Nuo 2027-ųjų liepos 28 d. gyvūnai privalės būti laikomi namo viduje, aptvertame sode arba, jei tai neįmanoma, voljere, kuris turi būti „gana didelis, kad gyvūnas galėtų laisvai judėti ir patenkinti savo natūralius poreikius“.
Be to, vien laikyti šunis voljeruose nepakaks. Ten laikomus keturkojus jų šeimininkai privalės kasdien išvesti į lauką, kad šie pasimankštintų, pabėgiotų.
Pagal būsimą tvarką tam tikrais atvejais šunys ir katės vis dar galės būti laikomi pririšti, pvz., juos vedžiojant ar transportuojant, dalyvaujant parodose, pasirodymuose ar treniruotėse, lankantis pas veterinarą ar gyvūnų kirpėją, taip pat tais atvejais, kai augintinis kelia pavojų žmonėms ar kitiems gyvūnams.
Tiems, kurie nepaisys naujojo gyvūnų gerovės įstatymo, gali tekti sumokėti nemažas baudas – nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. zlotų (232–23 166 eurų). Jei bus nustatyta, kad žmogus elgėsi „itin žiauriai“, jam gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Lenkija gyvūnų gerovės srityje gerokai labiau pažengusi negu Lietuva. Gaila, nes mes irgi norime būti pavyzdžiu, tačiau to padaryti niekaip nepavyksta.
Ragina mokytis iš lenkų
GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė džiaugiasi, kad lenkams pagaliau pavyko susitarti ir jie visai Europai siunčia aiškią žinią: gyvūnų gerovė svarbi, o ją užtikrinti – kiekvieno šeimininko pareiga.
Pašnekovė pripažįsta, kad kaimynai šiuo klausimu mus gerokai lenkia.
„Lenkija gyvūnų gerovės srityje gerokai labiau pažengusi negu Lietuva. Gaila, nes mes irgi norime būti pavyzdžiu, tačiau to padaryti niekaip nepavyksta. Tikimės, kad šis mūsų kaimynų sprendimas padės ir Lietuvoje įteisinti tokį draudimą. Viliamės, kad jau šioje Seimo rudens sesijoje bus svarstomas Aplinkos ministerijos parengtas įstatymo projektas“, – pokyčių tikisi pašnekovė.
Pereinamasis laikotarpis
Tačiau toli gražu ne visi laukia naujos tvarkos. Priešingai, kai kurie provincijoje gyvenantys žmonės nė nenorėjo leistis į kalbas ir atvirai grasino: jei reikės šunį atrišti nuo grandinės, jokio voljero nestatys, o su šunimi tiesiog brutaliai susidoros.
Taigi, kaip elgtis, kad naujoji tvarka būtų priimtina gyventojams ir kartu nepakenktų patiems gyvūnams?
GGI vadovė neslepia, kad jau kurį laiką su savanoriais važinėja į kaimus ir kalbina vietos gyventojus, bandydama juos pratinti prie minties, kad naujoji tvarka – neišvengiama. Be to, gyvūnų sergėtojai jau ne vienus metus viešai kalba apie tai, kad nevalia šunų rišti prie būdos.
„Stengiamės, kad žmonės priprastų prie minties, jog pokyčių bus. Klausimas tik, kada jie ateis. Žmonės mato ir užsienio valstybių pavyzdžius, mato, kad tokios naujovės pamažu ateina ir pas mus“, – švietimo galia tiki B. Vaitiekūnaitė.
Pašnekovė pabrėžia: jei tokį įstatymą priimtume ir Lietuvoje, būtų numatytas pereinamasis laikotarpis. Per jį žmonės galėtų pasirūpinti voljerais ar kitaip užtikrinti gyvūnams geresnes laikymo sąlygas.
Kokia jo trukmė – kol kas nežinia. GGI vadovė svarsto, kad tam galėtų užtekti pusmečio.
„Mes dar apie tai diskutuojame. Turbūt siūlysime šešis mėnesius. Renkamės tokį laikotarpį suprasdami, kad politikai jį bandys pailginti“, – paaiškina B. Vaitiekūnaitė.
Šunys negali būti rišami prie būdos
Pririšus gyvūną grandine, apribojama jam būtina judėjimo laisvė.
Pririštas gyvūnas negali nieko apsaugoti, o jei reikia signalizacijos, kuri praneštų apie praeinančius žmones, tam šiais laikais yra specialūs įrenginiai.
Pririštas gyvūnas negali apsisaugoti ar pabėgti nuo pavojaus, o atvejai, kai kiti palaidi šunys arba net vilkai užpuola prie būdos pririštus keturkojus, ne tokie ir reti.
Nesterilizuotos kalytės be perstojo veda šuniukus. Atsitikus nelaimei, pvz., gaisrui ar potvyniui, gyvūnas gali žūti.
GGI inf.
Kokia tvarka svetur?
Nuo šių metų sausio 1 d. Čekijoje įsigaliojo įstatymo pataisa, kuria šunų rišimas prie būdos laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir yra draudžiamas.
Šiuo metu ilgą laiką pririštą prie būdos augintinį draudžiama laikyti net penkiolikoje ES šalių: Austrijoje, Maltoje, Kipre, Graikijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt.
KD inf.
(be temos)
(be temos)
(be temos)