Savo įžvalgomis su „Žinių radijo“ žurnalistu dalinosi „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis.
– BVP augimas siekia 3,8 proc., o infliacija – 5,6 proc. Kaip vertinate šiuos svarbius ekonominius rodiklius?
– BVP augimo rodiklių nevertinu džiaugsmingai, nes augimas turėtų siekti bent 6 proc., kad gyventojai tai pajustų. 3 proc. yra simbolinis augimas ir nematau pagrindo jam didėti. 50 proc. infliacijos sudaro padidėję mokesčiai, 25 proc. – pakilusios kuro kainos, o 25 proc. apima visus kitus nežinomus veiksnius. Pagrindinė priežastis vis tik yra pajamų mokesčio, akcizų ir kitų mokesčių didinimas.
– Kaip keičiasi maisto kainos?
– Šiuo metu jos yra stabilios. Stipriai atpigo kiauliena, kuri šią savaitę vėl brangsta, bet pirkėjai to nepajaus. Tačiau neaišku, kokios bus duonos kainos, nes svarbiausi yra ne grūdai, o energetika. Jei kyla energetikos kainos, tuomet brangsta ir duona. Miltų dedamoji dalis sudaro tik 20-30 proc. duonos kainos.
– Verslas siekia automatizacijos ir robotizacijos. Ar prekybos sistemos turi daugiau galimybių automatizuotis?
– Nėra išnaudotas sandėliavimas ir logistika. Tai besikartojantys procesai, tad yra galimybė juos automatizuoti. Puikiai matau, kokiu keliu eina konkurentai. Atsisakoma prekybos iš vitrinų, nes tai rankinis darbas, kurio neįmanoma automatizuoti. Galbūt kada nors bus automatizuotas prekių krovimas.
– Kokia jūsų pozicija dėl pensijų didinimo? Kaip galėtume pasiekti aukštesnį senjorų gyvenimo lygį?
– Esu kategoriškai prieš pensinio amžiaus ilginimą. Nesunku paskaičiuoti, kiek pensininkų bus po 20 metų. Dabar jų turime 595 tūkstančius, o po 20 metų jų bus 860 tūkstančių. Pensinio amžiaus žmonių daugėja, o dirbančių – mažėja, todėl santykis darosi prastas. Jeigu nieko nesiimsime ir gyvensime taip, kaip dabar, tuomet reikės tikėtis stebuklo. Tačiau mes turime ruoštis. Kasmet padarius po truputį, mes neturėtume problemos.
– O ką reikėtų daryti? Kokia yra išeitis?
– Jei mažėja gyventojų, tai reikia mažinti valdišką sektorių, o pastaraisiais metais jis paaugo. Jei taip bus ir toliau, BVP nebus kuriamas. Verslui reikia išlaikyti ne tik pensininkus, bet ir viešąjį sektorių. Nekalbu apie mokytojus ar gydytojus, kalbu apie valdininkus, kurie vadovauja. Kai turėjome 3,7 milijono gyventojų, turėjome 141 Seimo narį. Dabar turime 2,8 milijono gyventojų, o Seimo narių vis tiek yra tiek pat. Be to, padidėjo Seimo darbuotojų skaičius. Institucijos taip pat turi automatizuotis. Vyksta kompiuterizacija, plečiasi dirbtinio intelekto galimybės, o valdininkija vis tiek auga.
– Tai jums atrodo nelogiška, kad, mažėjant gyventojų skaičiui, biurokratija plečiasi?
– Taip, ji plečiasi ir valgo pinigus. 90-aisiais moterų pensinis amžius buvo 55, o vyrų – 60 metų. Tyliai, ramiai pasiekėme 65 metus. Vėliau bus aiškinama, kad neužtenka pinigų ir reikia dar didinti pensinį amžių. O iš tikrųjų reikia tvarkytis.
– O kiek mes sutaupytume? Dažnai sakoma, kad viešasis sektorius yra per didelis, bet ne jis suvalgo visus mūsų finansinius resursus.
– Manau, kad ten yra labai daug pinigų. Turime žinoti, kiek jų yra išleidžiama, tačiau tų skaičių mums niekas nepateikia. Žinome, kiek yra skiriama socialinei apsaugai ar gynybai, bet kiek pinigų suvalgo biurokratinis aparatas, mes nematome. Diskusijų metu politikai man atsakydavo, kad skaičius galima rasti internete, tačiau jie nėra detalūs. Nenorima rodyti skaičių, nes tai sukels visuomenės pasipiktinimą. Mane domina administravimo kaina. Manau, kad tikslą geriausiu atveju pasiekia 70 proc., o gal net 50 proc. lėšų. Tai yra didžiulės sumos. Kadangi tikslūs skaičiai nepateikiami, turiu teisę galvoti visaip.
– Tai sakote, kad trūksta skaidrumo?
– Biurokratija nenori atsiskaityti ir atskleisti, kiek ji pati kainuoja.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)