Gimtinės įtaka menui
Menininkės kūrybai daug įtakos daro kilmė ir Vašingtonas – miestas Anglijoje, kuriame ji užaugo. „Tai buvo pramoninis miestas, o uždarius kasyklas aplinka liko apleista“, – miesto aplinką apibūdino A. Billany. Gimtinės vaizdai dažnai matomi darbuose ir turi didelį psichologinį svorį, nes architektūra gerai perteikia atmintį, klasinę atskirtį ir apleistumą.
A. Billany vaikystės vietą kūryboje iš naujo atkuria remdamasi prisiminimais, kurie nėra visiškai tikslūs dėl diagnozuoto kompleksinio potrauminio streso sutrikimo (CPTSD). „Dėl jo atmintį patiriu kaip jutiminį jausmą, o ne ryškų vaizdinį“, – aiškino A. Billany.
Vienas didesnių A. Billany projektų – „Home Lonely“ apie gimtąjį miestą, pokario architektūrą ir emocinę izoliaciją namuose. „Įdomiausia prieštara tarp vienišumo jausmo savo namuose ir to, kad namai yra vieta, kurioje turėtum jaustis saugus“, – projekto idėją patikslino menininkė. Kūriniams naudotos šeimos nuotraukos, žemėlapiai, archyvai ir skaitmeniniu būdu atkurti, gatvėje pastebėti objektai.
A. Billany skaitmeniniu būdu atkuria įvairiausius objektus, pvz., tvoras ir pramoninius daiktus, paliktus kelkraštyje – ją domina atmintis kaip rekonstrukcija, o ne patikimi įrodymai. „Aš nebandau vietos atkurti tiksliai, bandau sukurti ką nors naujo“, – savo kūrybinius sprendimus aptarė kūrėja. Atminties nestabilumo jausmui sustiprinti A. Billany naudojo įvairius trikčių, iškraipymo ir dubliavimo įrankius.
Įspūdžiai iš Lietuvos
Pirmoji patirtis Lietuvoje prasidėjo nuo rezidencijos „Ubiškės3“. A. Billany buvo įpratusi naudoti įvairius skaitmeninius metodus, dažnai spausdino knygas ir kūrinius, bet čia reikėjo nuo to atsiriboti ir gyventi gamtoje, tik su fiziniais įrankiais. Todėl ši viešnagė Lietuvoje buvo iššūkis. „Pradėjau galvoti, kaip senus metodus pritaikyti kuriant ką nors daugiau, pvz., imant tuos pačius raštus ir temas, bet paverčiant juos skulptūriškesnėmis formomis“, – pasakojo kūrėja.
Ubiškės kaime A. Billany mokėsi apie lietuvių folklorą ir pagonybę, šias teorines žinias vėliau pritaikė savo meno projektui. „Naudojau įvairius dalykus – užkeikimų knygą, kurioje buvo nuorodų į magiškas tradicijas, taip pat kiaušinių lukštus, žoleles ir žvakes, – darbą komentavo viešnia. Galutinis darbas – lova, apsupta plytų, žolelių, o ant lovos – burtų knyga, kurią galima paskaityti. – Idėja tokia, kad gali atsigulti į lovą ir skaityti knygą taip, kaip skaitytum atsipalaidavęs namuose“, – teigė menininkė.
Šiais metais į Lietuvą kūrėja grįžo dėl KMN vasaros studijų ir gavusi „Arts Council England“ finansavimą kitam projektui „Building Adaptive Worlds: Queer, Disabled Approaches to Digital Scenography“, kuriame nagrinėjama, kaip galima kurti skaitmenines aplinkas ir technologijas, kartu užtikrinant jų prieinamumą. „Daugiau eksperimentuoju su skaitmeninėmis medijomis, kūrybiniu programavimu, kameromis, projekcijomis, instaliacijomis“, – vardijo A. Billany. Per šias vasaros studijas daugiausia dėmesio ji skyrė planuodama artimiausią pasirodymą Mančesteryje su šiomis temomis ir praktikomis.
Prieinama kūryba
„Ji gatvėje pastebi neįprastus daiktus ir padaro tai meniškai“, – apie menininkę atsiliepė renginio dalyvė, Vytauto Didžiojo universiteto studentė Justė. Ji dalijosi, kad A. Billany metodai iškėlė klausimą, kaip jiems aplinkoje pavyksta pamatyti viziją.
„Mano kūrybos praktiką sieja tie patys klausimai: kaip aplinka mus moko elgtis? Kas nutinka, kai namai, kūnas ar skaitmeninė erdvė tampa svetimi?" – savo darbus apibendrino kūrėja. A. Billany teigė, kad dirbdama visada galvoja apie tai, kas galės tai perskaityti ir ar kurdama ką nors atmeta. "Stengiuosi kurti pasaulius, kurie neslepia savo nestabilumo“, – sakė menininkė.
Naujausi komentarai