Susitikti ten, kur tirpsta ledai

Vaikštinėjant po keturias erdvias galerijos sales, kuriose eksponuotas G. Livneh projektas, ne tik buvo galima mėgautis puikiais itališkais ledais, kuriais, pasitikdamas lankytojus, vaišino menininkas, bet ir įsitraukti į projektą. Patys muzikaliausi (ir drąsiausi) – netgi skambino pianinu, stovėjusiu vienoje iš erdvių.

„The Gelato Theory“ pristatymo formatas buvo netradicinis ne tik dėl vaišinimo nemokamas ledais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Cherchez la femme

G. Livneh gimė Londone, studijuoti išvyko į Amerikos kino institutą. Jis yra kūręs vaidybinių, ir dokumentinių filmų, reklaminių kampanijų, muzikinių vaizdo klipų. Menininkas dirbo su tokiais žinomais aktoriais kaip Willemas Dafoe, Demi Moore, dainininku Michaelu Jacksonu.

Už operatoriaus darbą G. Livneh sulaukė kritikų pripažinimo ir įvertinimų, įskaitant „Golden Lens“ apdovanojimą už geriausią kinematografiją muzikiniam vaizdo klipui. Tarp naujausių jo darbų – „Oskaro“ apdovanojimą pelniusio filmo „Monster“, kurį režisavo Patty Jenkins, įžanginė scena. Kokie keliai su pasaulinio garso žvaigždėmis dirbantį kūrėją atvedė į Lietuvą, Kauną?

Cherchez la femme, kurios vardas Svetlana Batura, – tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio IPMA vadovė ir kuratorė, fotomenininkė, Kauno kolegijos dėstytoja.

Organizuodama festivalį, ji kasmet su komanda ieško naujų kūrybos formų ir formatų. Vienas iš šių metų atradimų – G. Livneh. Menininkas susisiekė su S. Batura, nes susidomėjo Kauno kolegijos Menų akademijos „Čiurlionies galerija“, žavisi M. K. Čiurlionio kūryba.

Vienas pokalbis vedė prie kito ir galiausiai – G. Livneh projektas „The Gelato Theory“ tapo įžanga į šių metų spalio 1–31 d. vyksiantį tarptautinį fotografijos ir medijų meno festivalį IPMA. „Juk festivalis gali tęstis visus metus – kiekvieną mėnesį galime pristatyti vis kitą menininką ar projektą“, – sako S. Batura.

Nuo rugpjūčio 22 d. kiekvieną dieną G. Livneh į „Čiurlionies galeriją“ kviesdavo lankytojus, taip pat – vis naujus menininkus iš Lietuvos ir užsienio, kurie rengė netikėčiausius pasirodymus. Kiekviena diena buvo kupina įtraukiančio veiksmo.

Projekto kulminacija įvyko rugsėjo 1-ąją – Kauno kolegijai pažymint Mokslo ir žinių dieną, buvo pristatyti „Gelato Archie“ sukurti ypatingo skonio Kauno kolegijos ledai. Nepaisant renginio organizatorių nepamaloninusio oro, šis šventės akcentas tapo malonia staigmena ne tik kolegijos bendruomenei, bet ir į renginį užsukusiems kauniečiams, miesto svečiams, nes ledams valgyti blogo oro nebūna.

Kūrybos proceso dalis

Kad pasiektų kauniečius, G. Livneh turėjo įveikti nemažai kilometrų, bet, kaip sako menininkas, kelionės – kūrybos proceso dalis. Šis projektas jau pristatytas Los Andžele, Tel Avive ir Budapešte, o planuose – „The Gelato Theory“ pristatymas 22-ose pasaulio šalyse: keliaujant į Australiją, Afriką, Indiją, kitas šalis ir kelionę užbaigiant Niujorke.

Kaunas keletui savaičių buvo stotelė, kurioje, kaip pasakoja G. Livneh, sutiko daug ir įvairių žmonių. „Žmonės grojo, kalbėjosi, stovėjo, tylėjo, taip transformuodami erdves ir kurdami naujas patirtis“, – pažymėjo kūrėjas.

Projektas labai įtraukė, nes dvi iš keturių jo erdvių buvo interaktyvios – lankytojams buvo leidžiama žaisti su šviesos šaltiniais, spausti mygtukus ant įrenginių, klausyti daugiau nei 1 tūkst. muzikos įrašų iš aštuntojo dešimtmečio, kurti pasakojimą ant apšviesto stiklinio stalelio dėliojant skaidres, dainuoti į mikrofoną. Kitos dvi erdvės kvietė stabtelėti ir įsižiūrėti į eksponuojamus paveikslus, stebinančius atlikimo technika, kurią G. Livneh vadina gelato – tapyba ant stiklo, dažus maišant tiesiai ant kūrinio paviršiaus.

Skaičiaus magija

Instaliatyvus projektas, kurį sudarė daug skirtingų elementų, lankytojams buvo atviras kiekvieną savaitės dieną nuo 14.22 val. iki 22.22 val. Akivaizdu, kad skaičius 22 menininkui – reikšmingas.

„Istorija prasidėjo 2021-ųjų pabaigoje. Susitikau su senais savo draugais, kurie man pasakojo apie Berlyne gyvenantį sūnų ir rodė jo instaliacijų nuotraukas telefone. Žavėjausi įspūdingais kūriniais ir prasitariau, kad pradėjau tapyti, bet dar niekada niekur viešai nerodžiau savo kūrinių. Jie padrąsino tai padaryti. Aš nerimanau, kad paveikslus ant stiklo, kuriems svarbi šviesa, blizgesys, dvipusės kompozicijos atskleidimas, sunku būtų perteikti fotografijose, kurias galima išsiųsti kolegoms elektroniniu paštu ar viešinti internete. Draugai nepasidavė ir tikino, kad rodyti nuotraukas virtualiosiose platformose yra geriau, nei nerodyti kūrinių visai. Užmigau su šia mintimi, o kai nubudau – galvoje sukosi skaičiai 2022 02 22. Suvokiau, kad tai mano kūrybos pasauliui pristatymo data. Nežinojau, nei kur, nei kaip tai įvyks, nes tuo metu daug keliavau, bet buvau tvirtai apsisprendęs, kad tai padarysiu“, – netikėta istorija dalijasi menininkas.

Buvo lapkritis, G. Livneh išvyko į Maui salą Havajuose, pas draugus, kurie taip pat paskatino pristatyti savo kūrybą. Sugrįžęs į Los Andželą, kur tuo metu gyveno, jis pradėjo ieškoti nedidelės galerijos, kurioje eksponuotų savo kūrinius, bet nerado. Tada gimė beprotiška idėja – pristatyti savo kūrybą ne mažoje galerijoje, o didžiulėje – 22 kv. m – erdvėje. G. Livneh su draugu leidosi į jos paieškas San Pedro rajone.

„Neįtikėtina tai, kad nuo pat paieškų pradžios mus lydėjo skaičius 22: stovėjimo aikštelėje parkavome savo automobilį vietoje, pažymėtoje numeriu 22, užsisakydami maistą bare, gavome stalelį, pažymėtą skaičiumi 22, ir dar daugybė panašių atsitiktinumų, susijusių su skaičiumi 22, lydėjo mus. Tai buvo už logikos, kurią būtų galima paaiškinti, ribų“, – pasakoja menininkas.

Nors vietos dar nebuvo radęs, G. Livneh labai įsitraukė į instaliatyvaus projekto kūrimą. Tuo metu gimė vienas daugiausia dėmesio sulaukusių kūrinių „Bed of Dreams“, pasakojantis apie miegančią gražuolę – Galaktikos sergėtoją, kurios sapnus žiūrėti TV ekrane galėjo kiekvienas apsilankęs „Čiurlionies galerijoje“.

Svarbu paminėti ir tai, kad, dar prieš įžengiant į galeriją, pasitikdavo automobilyje sėdintis Keliautojas laiku, Galatikos sergėtojos mylimasis, kuris nepailsdamas įveikdavo laiko ribas. „Man patinka pasakos. Sukūriau savąją. Apie sielos draugus – Galaktikos sergėtoją ir Keliautoją laiku. Jie retai susitinka, bet jų meilė peržengia visas ribas“, – atskleidžia G. Livneh.

Viena diena

Vis dėlto, kaipgi baigėsi istorija ieškant tinkamos erdvės kūrybai pristatyti? „Draugas rado tobulą vietą. Šalia uosto buvo puikūs sandėliai, naudojami filmavimams, renginiams ir pan. Pasikalbėjau su atsakinga darbuotoja, kuri susidomėjo mano kūryba, sutiko, kad ją pristatyčiau šiose erdvėse, bet... paprašė pakeisti renginio datą. To padaryti aš niekaip negalėjau. 2022 02 22 turėjo įvykti mano pristatymas. Iki renginio likus vos keturioms dienoms, aš draugams, kolegoms, pažįstamiems siunčiau kvietimus be vietos adreso“, – nustebina menininkas.

Sako, galvojęs, kad, jei negaus erdvės uoste, pristatymą rengs automobilių stovėjimo aikštelėje. „Tačiau, likus dviem dienoms iki renginio, man pranešė – erdvė laisva. Tad turėjau dieną instaliacijai paruošti, o paskui – tik kelias valandas jai eksponuoti, nes erdvę gavau vos vienai dienai“, – prisiminė kūrėjas.

Pristatymas įvyko, pavyko ir sulaukė nemažo susidomėjimo – apie jį rašė savaitinis naujienų žurnalas „Time“.

Pasibaigus pristatymui menininkas iš karto išskrido į Niujorką, kur turėjo filmuoti dokumentinį filmą apie JAV rašytoją Normaną Mailerį. „Atvykau į oro uostą ir matau, kad manęs laukia nedidelis lėktuvas su 22 sėdynių eilėmis, o vienintelė likusi laisva vieta – 22-a“, – šypsosi kūrėjas.

Skaičių magija? Žavūs atsitiktinumai? Nežinia. Tačiau neabejotinai G. Livneh paskatino patikėti, kad kartais gyvenimas pats siunčia ženklus.