Kurti laužą, gelbėti gyvybę, veikti komandoje

Derina atostogas

Lietuvos šaulių sąjunga šią vasarą į stovyklas suburs daugiau nei 5 tūkst. vaikų ir jaunuolių iš visos Lietuvos ir užsienio. Kaip ir kasmet, stovyklose netrūks žygių, praktinių užsiėmimų, įdomių išbandymų, vakarojimų prie laužo ir naujų draugysčių.

Šią vasarą jaunųjų šaulių stovyklos rengiamos Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus rinktinių teritorijose. Dalis veiklų persikels ir už Lietuvos ribų – į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Jungtines Amerikos Valstijas.

Susidomėjimas stovyklomis kasmet auga – kai kurie tėvai net vasaros atostogas planuoja derindami prie jaunųjų šaulių veiklų grafiko.

„Skambučiai dėl vasaros stovyklų prasideda ankstyvą pavasarį. Tad akivaizdu, kad jaunuoliai jų laukia, domisi ir iš anksto planuoja savo vasarą. Tai džiugina, bet ir kelia iššūkių, – prioritetą stovyklose teikiame jauniesiems šauliams, todėl negalime priimti visų norinčių“, – sako Šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Sandra Vasiliauskienė.

Ne tik poilsis

Jaunųjų šaulių stovyklos – tai ne poilsio stovyklos tradicine prasme. Kiekviena diena čia kupina veiklos: nuo orientacinių ir pažintinių žygių po istorines Lietuvos vietas ir topografijos pamokų iki pirmosios pagalbos pratybų, išgyvenimo gamtoje ar sportinių rungčių. Vaikai mokosi naudotis žemėlapiu, palaikyti radijo ryšį, veikti komandoje ir priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Čia veiklas pristato Lietuvos kariuomenė, policijos, ugniagesių, pasienio tarnybų pareigūnai ir kitų institucijų atstovai. Vyresni paaugliai susipažįsta su baziniais karybos elementais.

Pasak šaulių, svarbiausia jaunimui suteikti ne vien teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, kurie gali praversti gyvenime bet kurią akimirką.

„Norime vaikams suteikti praktinių žinių, kaip elgtis stichinių nelaimių ar branduolinės avarijos atveju, kilus kariniam konfliktui ir kitose kritinėse situacijose. Svarbu, kad žinotų, nuo ko pradėti, neišsigąstų, nesutriktų ir bent jau mokėtų pasirūpinti savimi ar padėti artimiesiems“, – pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas D. Jonušas.

Viso to mokoma ne vien vasaros stovyklose. Jaunieji šauliai nuo vienuolikos iki aštuoniolikos metų mokosi visus mokslo metus vykstančiuose būreliuose pagal keturių pakopų sistemą. Pirmosios dvi pakopos supažindina su šauliškumo pagrindais ir vertybėmis, trečioji orientuota į lyderių rengimą, o ketvirtoji tampa savotišku tiltu į suaugusiųjų šaulių veiklą.

Jaunieji šauliai išmoksta, ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę evakuacijos atveju, ką reiškia civilinės saugos signalai, kaip įkurti laužą, pasistatyti laikiną pastogę, pasigaminti maisto gamtoje. Ne mažiau dėmesio skiriama pirmosios medicinos pagalbos įgūdžiams: kraujavimui stabdyti, gaivinti, pagalbai suteikti nelaimės ištiktam žmogui.

„Mūsų jaunieji šauliai išgyvenimo įgūdžių, pirmosios medicinos pagalbos pradmenų, darbo komandoje ir daugelio kitų gyvenimiškų dalykų pradeda mokytis nuo vienuolikos metų ir kasmet šias žinias atnaujina ir gilina. Todėl visus susidomėjusius kviečiame išbandyti save jaunųjų šaulių būreliuose, veikiančiuose visoje Lietuvoje“, – sako D. Jonušas.

Jaunųjų šaulių stovyklų vadovai pastebi, kad būtent praktinės veiklos sulaukia didžiausio vaikų susidomėjimo. „Vaikams įdomiausia tai, ką jie gali pačiupinėti, ir ten, kur patys gali dalyvauti“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja S. Vasiliauskienė.

Stovyklas rengiantys šauliai pastebi, kad neretai vaikai auginami šiltnamio sąlygomis: truputėlį šalta, truputėlį nepatogu, ir viskas – nebedalyvaus, nori važiuoti namo, truputėlį karšta – vėl blogai.

Pasak S. Vasiliauskienės, stovyklose kartais išryškėja net elementarių praktinių įgūdžių trūkumas – paauglys nemoka užsirišti batų raištelių. Todėl galimybė patiems įkurti laužą, susirišti mazgą, įveikti žygį ar pernakvoti gamtoje tampa ne tik nuotykiu, bet ir svarbia gyvenimiška pamoka.

Tačiau jaunųjų šaulių ugdymas neapsiriboja vien išgyvenimo įgūdžiais. Kol vieni mokosi veikti gamtoje, kiti gilina lyderystės kompetencijas, dalyvauja dronų valdymo užsiėmimuose ar sporto stovyklose.

„Lyderystės stovyklose jaunieji šauliai mokosi bendrauti, komandinio darbo, motyvavimo principų ir skirtingų vadovavimo stilių. Taip ugdomi ne tik būsimi šaulių vadovai, bet ir aktyvūs, atsakingi piliečiai, pasirengę prisiimti atsakomybę už save ir kitus“, – neabejotiną naudą įvardija S. Vasiliauskienė.

„Mano požiūriu, jaunųjų šaulių vasaros stovyklos jaunimui šiandien yra svarbios ne tik dėl veiklų ar gero vasaros užimtumo, bet ir dėl patirties, kuri ugdo pasitikėjimą savimi ir bendrystės jausmą. Stovyklose jaunieji šauliai mokosi veikti komandoje, prisiimti atsakomybę, susipažįsta su bendraamžiais iš skirtingų Lietuvos vietų ir dažnai užsidega noru įsitraukti į visuomeninę veiklą“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas D. Jonušas.

Anot jo, stovyklose kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje jauni žmonės gali išbandyti save naujose situacijose, stiprėti emociškai ir įgyti gyvenimiškų įgūdžių.

„Lietuvos šaulių sąjungai darbas su jaunimu yra investicija į pilietišką, atsakingą ir savo šalį vertinančią jaunąją kartą“, – teigia jis.

Naudinga: svarbiausia jaunimui suteikti ne vien teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. / LŠS archyvo nuotr.

Vasara be sienų

Šauliškose stovyklose šiemet kartu su Lietuvos jaunimu stovyklaus ir diasporos lietuviai iš Šaulių sąjungos vienetų užsienyje, o ten gyvenantys ir veikiantys šauliai jau patys kuria tokių stovyklų tradiciją.

Trečius metus iš eilės JAV šauliai, bendradarbiaudami su skautais ir pasitelkdami brolių ir sesių šaulių iš Lietuvos pagalbą, organizuoja šaulišką stovyklą „Švyturys“, skirtą Amerikos lietuvių kilmės jaunuoliams.

Šioje stovykloje 12–17 metų paaugliai pagal šaulišką dienotvarkę savaitę gyvena palapinėse, mokosi orientuotis vietovėje, kurti laužus, statyti pastoges, pirmosios pagalbos pagrindų, išbando radijo ryšio veikimą, susipažįsta su Šaulių sąjungos veikla, sužino apie Lietuvos laisvės kovas, tremtį į Sibirą.

„Prieš pirmąją stovyklą tėvai baiminosi, kad vaikai iš mišrių šeimų nekalba ar silpnai kalba lietuviškai. Buvo susitarta, kad kai veiklos vyks lietuvių kalba, kiti vaikai padės versdami į anglų, – taip mokysis bendravimo ir atsakomybės už draugą, – pasakojo viena iš 2024 m. pirmą kartą surengtos stovyklos organizatorių Vilma Kava. – Stovyklos uždarymo metu Lietuvos himną ir „Tautišką giesmę“ giedojo visi Amerikoje gimę ir augę stovyklos vaikai.“

Norime vaikams suteikti praktinių žinių, kaip elgtis stichinių nelaimių ar branduolinės avarijos atveju, kilus kariniam konfliktui ir kitose kritinėse situacijose.

Stovyklos „Švyturys“ organizatoriai džiaugiasi – per savaitę vaikai labai užauga: tik atvažiavę daugelis nemoka pastatyti palapinės, o stovyklai baigiantis sugeba apsirišti virve specialiais mazgais ir persikelti lynu per upelį, nueiti 6 km žygį Mičigano miškingomis kalvomis, susiorientuoti pagal kompasą ir jausti šalia savo draugą. Kai kuriems stovyklautojams ilgesnį laiką praleisti atskirai nuo tėvų taip pat buvo nauja patirtis, tad savęs ir baimių nugalėjimo būna daug.

Pagrindinis JAV organizuojamos stovyklos „Švyturys“ tikslas yra pasitelkiant neformalų rengimą ugdyti pilietišką, drausmingą, savarankišką, fiziškai aktyvų, sveiką gyvenseną propaguojantį, kūrybingą ir savimi pasitikintį jaunimą, o gyvenant toli nuo Lietuvos – sustiprinti lietuviškų šaknų turinčio Amerikos jaunimo ir Lietuvos ryšį, skatinti tautinės tapatybės ir lietuvybės išsaugojimą, ugdyti pilietiškumą.

Norvegijoje šiemet pirmą kartą organizuojama jungtinė katalikiško jaunimo ir jaunųjų šaulių stovykla „Šviesos vaikai 2026“, skirta lietuviškai kalbantiems 10–17 metų jaunuoliams. Stovykloje jaunuoliai mokysis pirmosios pagalbos, orientavimosi, išgyventi gamtoje, dalyvaus žygiuose ir kitose komandinėse veiklose, kartu bus stiprinama lietuviška, pilietinė ir katalikiška tapatybė.

Organizatoriai sako, kad susidomėjimas stovykla jau dabar didelis: tėvai ir vaikai aktyviai registruojasi, o sustiprinta jaunųjų šaulių programa sulaukia vis daugiau dėmesio.

Tradiciškai Lietuvoje vyks ir Šaulių sąjungos rengiama tarptautinė stovykla „Žalgiris“, kuri suburs jaunimą iš Lietuvos ir užsienio šalių. Joje dalyvaus jaunimo organizacijų ir sukarintų licėjų atstovai iš Sakartvelo, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos. Tarptautinėje stovykloje taip pat dalyvaus Ukrainos kadetų licėjų auklėtiniai iš Kyjivo, Lvivo ir Luhansko.

Dar viena svarbi tarptautinė iniciatyva – dešimt atrinktų jaunųjų šaulių iš visos Lietuvos kartu su lydinčiais instruktoriais birželio 25–liepos 16 d. dalyvaus tarptautinėje sukarintoje stovykloje Jungtinėje Karalystėje (JK). Lietuvos šaulių sąjunga su JK armijos kadetais bendradarbiauja jau daugiau kaip dvidešimt metų.

LŠS archyvo nuotr.

Ukrainiečių vaikai

Ypatingas dėmesys tradiciškai skiriamas ir vaikams iš Ukrainos. Jie poilsiaus Alytaus, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus šaulių rinktinių organizuojamose stovyklose. Skaičiuojama, kad čia iš viso vasaros apie 200 ukrainiečių vaikų.

„Ukrainiečių vaikams šios stovyklos – galimybė bent trumpam pasijausti ramiau, susirasti draugų, būti bendruomenės dalimi ir patirti daugiau pozityvių emocijų. Tokios iniciatyvos padeda vaikams lengviau integruotis ir kuria labai svarbų žmogišką ryšį tarp jaunų žmonių“, – įsitikinęs Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas D. Jonušas.

Pasak pašnekovo, į stovyklas atvykstantys vaikai mokosi nuotoliniu būdu mokyklų slėptuvėse, paskui grįžta namo, kur kartais vėl praleidžia po kelias valandas kaukiant oro pavojų signalams. „Jie pavargę nuo karo ir baimės. Jie jautresni, todėl stovykla Lietuvoje – galimybė pabūti su savo bendraamžiais, pabendrauti, atsigauti. Psichologiškai tai didžiulė pagalba“, – priduria D. Jonušas.

Pasak jo, pirmenybė teikiama vaikams, kuriems pagalbos reikia labiausiai: netekusiems tėvų, gyvenantiems karo zonoje ar socialiai pažeidžiamose šeimose. Atranka vykdoma bendradarbiaujant su mokyklomis, socialinėmis tarnybomis, karinėmis struktūromis – kiekvienas vaikas čia atvyksta ne šiaip, o todėl, kad jam to labai reikia.

Stovyklautojai aplanko Vilnių ir Trakus, pramogauja vandens ir nuotykių parkuose, dalyvauja sporto užsiėmimuose ir edukacijose.

LŠS archyvo nuotr.

Dainos prie laužo

Šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė šiemet organizuos ne tik įprastas pakopines stovyklas pagal vaikų amžių ir pasirengimą, bet ir pažintinę poilsinę stovyklą „Sudeikiai 2026“ ir stovyklą Palangoje „Darom prie jūros“.

Birželio pabaigoje Sudeikiuose vyksianti pažintinė poilsinė stovykla labiau skirta moksleiviams, kurie dar tik domisi šauliška veikla. Jaunimas stovyklaus palapinėse, susipažins su įvairių tarnybų darbu, atliks komandines užduotis, dalyvaus budėjimuose ir įvairiose praktinėse veiklose. Organizatorių teigimu, ne vienas vėliau grįžta į šią stovyklą jau kaip jaunasis šaulys.

„Reikia nebijoti prisiliesti prie gyvenimo. Ekranų laikais lengva pamiršti, kad ne viskas įvyksta paspaudus mygtuką, – draugystei reikia dainų prie laužo, drauge įveiktų iššūkių, pasidalyti žemuogėmis, – patirtimi dalijasi Utenos šaulių rinktinės neformaliojo švietimo mokytoja Kotryna Vitkūnaitė. – Šias patirtis papildome galimybe išmokti gyvenime naudingų dalykų. Jose ir daug savarankiškumo, galimybių pasirinkti, ką daryti ir kaip reaguoti į naujas patirtis. Jaunimas pažįsta save, ugdo gebėjimą priimti sprendimus, ir tai yra kritiškai svarbu.“

Rugpjūtį Utenos krašto jaunieji šauliai prisijungs ir prie aplinkosauginės iniciatyvos „Darom prie jūros“ – ne tik poilsiaus pajūryje, bet ir dalyvaus aplinkos tvarkymo ir edukacinėse veiklose.

LŠS archyvo nuotr.

Tikrai nepamirš

Vilniaus Karaliaus Mindaugo šaulių 10-oji rinktinė šią vasarą organizuos Šaulio gelbėtojo, Smulkiųjų padalinių taktikos ir pakopines stovyklas, kuriose laukiama apie 600 jaunųjų šaulių, iš jų apie 30 jaunuolių šią vasarą jau išbandys ir instruktoriaus pareigas.

Didelio susidomėjimo kasmet sulaukia Šaulio gelbėtojo kursas, kuriame jaunieji šauliai mokosi veikti sudėtingomis ir realioms situacijoms artimomis sąlygomis.

„Jaunieji šauliai stovykloje supras, kad medicina, ypač taktinė, nėra vien romantika ar vien gebėjimas uždėti turniketą. Tai disciplina, reikalaujanti ištvermės, žinių, atsakomybės ir gebėjimo veikti sudėtingiausiomis sąlygomis. Savo įgūdžius jaunieji šauliai demonstruos tikroje taktinėje aplinkoje – tiek dieną, tiek naktį, lyjant lietui ir kaustant nuovargiui“, – sako kurso vadovė Raimonda Bukinienė.

Anot šaulės, stovykloje jaunieji šauliai mokysis stebėti ir vertinti nukentėjusio žmogaus būklę, priimti greitus sprendimus, atlikti pacientų triažą ir teikti pagalbą evakuojant sužeistuosius iš pavojingos aplinkos.

„Tai bus ne tik medicininių įgūdžių ugdymas, bet ir charakterio, atsakomybės ir komandinio darbo išbandymas“, – teigia R. Bukinienė.

„Jaunųjų šaulių būreliai ir stovyklos tampa saugia erdve jaunam žmogui augti, atrasti save ir įgyti gyvenimiškų įgūdžių, kurie praverčia ne tik organizacijoje, bet ir kasdieniame gyvenime. Svarbu, kad ši veikla stiprina jaunimo emocinį atsparumą, savarankiškumą ir gebėjimą veikti komandoje sudėtingesnėse situacijose“, – pastebi vienas iš stovyklų vadovų šaulys Donatas Vaisvalavičius.

Lietuvos šaulių sąjungos stovyklos jaunimui suteikia ne tik turiningą ir aktyvų laisvalaikį, bet ir ugdo savarankiškumą, discipliną, atsakomybę, pilietiškumą ir gebėjimą veikti komandoje. Organizatorių teigimu, būtent šios patirtys yra labai svarbios jaunų žmonių asmeniniam augimui ir motyvuoja aktyviau įsitraukti į visuomeninį gyvenimą. Vaikų vasaros stovyklas Šaulių sąjunga kasmet rengia jau 26-erius metus – nuo 2000 m.