Dvi genijaus asmenybės pusės
(1571–1610) – vienas garsiausių ir įtakingiausių visų laikų dailininkų. Jo kūryba laikoma ne tik genialia, savito braižo, kuriam būdinga šviesotamsa, vidiniai vaizduojamų asmenų išgyvenimai, žmogiškojo trapumo atskleidimas, intelektinis žaismas ir intertekstualumas, išraiška. Būtent jis dažnai laikomas Baroko epochos dailės pradininku, ne tik Italijai, bet ir visai Europai atvėrusiu visiškai naują kultūrinės minties, formų ir net žiūrovo santykio su menu amžių.
Garsusis dailininkas gimė Lombardijoje, Milane, tačiau kūrybos kelias menininką atvedė į Romą. Čia Caravaggio, dar būdamas labai jaunas, tapo populiariausiu ir prieštaringiausiai vertinamu to meto tapytoju. Modeliais dailininkas dažnai pasirinkdavo benamius, prostitutes, Paveikslai, kuriuose buvo vaizduojami išsekę, skurde gyvenantys žmonės, kūriniams suteikė realumo įspūdį, skatino žiūrovus diskutuoti socialinio teisingumo klausimais. Pagal idealistinius kriterijus Renesanso paveiksluose tapytus asmenis pamažu ėmė keisti vargo, nepritekliaus, dvasinės ir fizinės kančios iškamuotų žemųjų visuomenės sluoksnių atstovai, kurie, Caravaggio nuomone, geriausiai atitiko šventųjų propaguotus idealus. Menas ėmė alsuoti gyvybe.
Įsigyti Caravaggio kūrinių troško visi. Vos per dešimtmetį dailininkas sukėlė tikrą revoliuciją tapyboje. Vis dėlto greitai išgarsėjusio genijaus karjerai trukdė jo ūmus būdas. Nuo 1601 m. tapytojui ne kartą teko atsidurti teisiamųjų suole – jis kaltintas užpuolimais, sumušimais, neteisėtu ginklų laikymu, net tuo, kad restorane į padavėją sviedė lėkštę su artišokais. Tačiau žiauriausią nusikaltimą dailininkas įvykdė 1606 m., kai muštynėse nužudė žmogų. Tada Caravaggio pabėgo iš Romos, iki mirties slapstėsi, glaudėsi Neapolyje, Maltoje, Sicilijoje ir kt.
Pradingęs ir atrastas
Iki birželio 29 d. Valdovų rūmuose veikiančioje tarptautinėje parodoje pristatomas nuo pat XVII a. pradžios dingusiu laikytas paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Veikiausiai būtent jį Caravaggio pasiėmė vykdamas į paskutinę savo kelionę, į Romą, vildamasis, kad popiežius Paulius V suteiks jam, nuteistam mirties bausme už žmogžudystę, malonę. Tačiau Romos dailininkui pasiekti nepavyko – kelionėje išsekęs nuo ligos, jis netoli Porto Erkolės miestelio mirė.
Du iš trijų paveikslai, kuriuos Caravaggio šioje kelionėje gabeno kaip dovanas globėjams, laikyti dingusiais. Parodoje eksponuojamas kūrinys 2014 m. buvo atrastas vienoje privačioje kolekcijoje Šveicarijoje, kur savininkų buvo perduodamas iš kartos į kartą, nežinant tikrosios jo vertės ir autorystės. Žymiausi Caravaggio kūrybos specialistai prof. Mina Gregori ir prof. Bertas Trefersas nedvejodami įvardijo, kad tai vienas šio genijaus darbų, dingęs 1610 m. jam keliaujant į Romą.
Šis atradimas sukėlė milžinišką menotyrininkų ir kultūros bendruomenės susidomėjimą. Paveikslas buvo restauruotas ir per keletą metų eksponuotas daugelyje šalių, jam skirtos parodos surengtos net Tokijuje, Naujajame Delyje ir kt., o dabar kūrinys pasiekė Vilnių.
Originalo ir kopijos istorija
Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vilniaus paveikslų galerijoje atveriamos parodos „Caravaggio klausimas: paveikslas „Kristaus suėmimas“ centre – iš Odesos (Ukraina) Vakarų ir Rytų dailės muziejaus atgabentas italų baroko meistrui priskiriamas darbas, jau ne vieną dešimtmetį keliantis klausimų, susijusių su kūrinio kilme, autoryste ir vieta meno istorijoje.
1602 m. Mattei giminės kolekciją papildė Caravaggio nutapytas „Kristaus suėmimas“ – dramatiška scena, kurioje Judas bučiniu išduoda Kristų, o dešinėje kompozicijos pusėje, kaip manoma, pavaizduotas pats dailininkas, laikantis žibintą. Už šį darbą dailininkui buvo sumokėti 125 skudai.
Po daugiau nei dešimtmečio tai pačiai šeimai Giovanni di Attilio sukūrė paveikslo kopiją, kainavusią vos 12 skudų. Abu kūriniai Mattei rinkiniuose minimi dar 1729 m., tačiau vėliau jų keliai išsiskyrė. Viena šių drobių atsidūrė Dubline ir su Caravaggio buvo susieta tik XX a. pabaigoje. XIX a. Paryžiaus meno rinkoje ne kartą pasirodė kūrinių, priskirtų Caravaggio. 1868 m. tokio kūrinio savininku tapo ukrainiečių kilmės diplomatas ir kolekcininkas Aleksandras Bazilevskis. Manoma, kad tai galėjo būti viena iš Mattei kolekcijoje saugotų drobių. Taip prasidėjo intriguojanti meno istorijos mįslė, dėl kurios iki šiol nesutaria tyrėjai.
Šiuo metu pasaulyje žinoma mažiausiai dvylika „Kristaus suėmimo“ versijų. Viena populiariausių hipotezių – kad atgabentasis iš Odesos yra ankstyviausia pagal Caravaggio originalą sukurta kopija.
Dramatiška ne tik kūrinio kilmės istorija, bet ir pastarųjų dešimtmečių likimas: 2008 m. paveikslas buvo išpjautas iš rėmo ir pagrobtas, po dvejų metų rastas Berlyne smarkiai apgadintas, o praėjus dešimtmečiui nuo vagystės pradėtas restauruoti Ukrainoje. Šiemet, nutrūkus teismo procesui dėl senaties termino, kūrinys pristatytas Kyjive, o po sudėtingos kelionės per karo niokojamą šalį pasiekė LNDM Prano Gudyno restauravimo centrą, kurio ekspertai pasirūpino saugiu kūrinio eksponavimu ir atliko fizikinius tyrimus.
Paveikslo paslapčių ieškant
Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma ir daugiasluoksnė paveikslo istorija ir ikonografija. Iki kitų metų gegužės vykstanti paroda kviečia tyrinėti Judo bučinio sceną, kurios reikšmė per amžius peržengė biblinio pasakojimo ribas ir tapo išdavystės ir apgaulės simboliu. Lankytojai galės iš arčiau susipažinti su paveikslą puošiančia barokine šviesotamsa (it. chiaroscuro), netikėtais ikonografiniais sprendimais ir kitomis detalėmis, padedančiomis atskleisti šio kūrinio išskirtinumą.
Siekiant įminti paveikslo keliamus galvosūkius, parodą papildys gausi edukacinė programa. Kūrybinėse dirbtuvėse „Vieno paveikslo istorija“, „Šviesos ir šešėlio laboratorija“, „Stebiu paveikslą“ lankytojai bus kviečiami gilintis į vaizduojamą siužetą ir meninę kūrinio kalbą. Vyks ekskursijos su parodos kuratoriais, muziejaus gide ir restauratoriumi.
Rugsėjo 10 d. 17 val. specialioje paskaitoje-ekskursijoje buvęs Specialiųjų operacijų valdybos darbuotojas, knygos „Judo bučinys“ autorius Denisas Fomičiovas pasakos apie paveikslo vagystę ir jo susigrąžinimo operaciją.
Spalio 15–16 d. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Toks pats, tik kitoks: kopija, sekinys ir klastotė vizualiajame mene“.
Naujausi komentarai