Prie vairo – senjorai: reali ar išpūsta grėsmė?

Tyrė dvejus metus

Bendroji statistika liudija, kad vairuotojai senjorai, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis (išskyrus jauniausius vairuotojus), dažniau patenka į eismo įvykius.

Su amžiumi susijusios vairavimo klaidos paprastai kyla dėl protinių (kognityvinių) funkcijų, pvz., dėmesio išlaikymo, atminties, reakcijos, suvokimo, silpnėjimo.

Siekdami nustatyti vyresnio amžiaus (60 metų ir vyresnių) vairuotojų protinių funkcijų ir vairavimo elgsenos ryšį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos katedros mokslininkai įgyvendino dvejų metų trukmės tyrimą ir reikšmingų tendencijų neužfiksavo.

„Rezultatai atskleidė, kad vyresnio amžiaus vairuotojų protinės funkcijos iš esmės išliko stabilios. Tai leidžia kelti prielaidą, kad protinių funkcijų prastėjimas nėra greitas procesas ir todėl vyresnio amžiaus vairuotojai gali ilgiau išlikti saugūs kelyje“, – sakė tyrimo vadovė doc. dr. Laura Šeibokaitė.

Svarbu reguliariai stebėti sveikatą ir objektyviai vertinti galimybes.

Gebėjimai ir elgsena

Mokslininkės teigimu, rezultatai, nors ir džiugūs, turėtų būti vertinami atsargiai.

Gali būti, kad projekte sutiko dalyvauti tie vairuotojai, kurie yra aktyvūs, mobilūs, pasižymi šiek tiek kitokiais psichologiniais požymiais nei tie, kurie galbūt nusprendė tyrime visiškai nedalyvauti ar pasitraukė jam nepasibaigus.

Vis dėlto bendras visos tyrimo dalyvių grupės rezultatas nekito, gebėjimai suvokti pavojų kelyje ir vairavimo elgsena išliko stabilūs.

Anot doc. dr. L. Šeibokaitės, tokie rezultatai greičiausiai susiję su santykinai stabiliais protinių funkcijų rezultatais.

„Galime tik samprotauti: jeigu per tyrimą vyresnio amžiaus vairuotojų protinių funkcijų įverčių rezultatai būtų prastėję ar apskritai kitę, galbūt būtume pastebėję ir jų vairavimo elgsenos pokyčių. Dabar matome: protinių funkcijų įverčiai ir vairavimo elgsena nesusiję“, – analizavo tyrimo vadovė.

Individualūs faktoriai

Gebėjimas saugiai vairuoti su amžiumi natūraliai prastėja, tačiau svarbu remtis moksliniais duomenimis, kurie rodo, kad tai nevyksta staiga – pokyčiai lėti, reiškiasi palaipsniui, ilgesniu laikotarpiu.

Tad daugeliui vyresnio amžiaus vairuotojų nereikėtų baimintis greito gebėjimų blogėjimo. Svarbiausia – reguliariai stebėti sveikatą ir objektyviai vertinti savo galimybes.

„Vyresnis amžius savaime nelemia spartaus protinių funkcijų pokyčio, tačiau, didėjant amžiui, daugėja ir įvairių ligų, tokių kaip Alzheimerio, ar protinių funkcijų, pvz., atminties, pablogėjimo tikimybė, todėl vyresnio amžiaus žmonių protines funkcijas svarbu vertinti individualiai, o ne remiantis vien amžiumi pagrįstais kriterijais“, – teigė VDU tyrėja.