Auga eksponentiškai
Teisę vairuoti mikroautomobilį suteikia vadinamoji motorolerių kategorija – AM. Per pastaruosius trejus metus išlaikytų šios kategorijos egzaminų skaičius Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo.
AM kategorija Lietuvoje leidžia vairuoti mopedus, motorolerius ir lengvuosius keturračius, kurių greitis neviršija 45 km/val., o svoris yra ne didesnis nei 350 kg.
Norint gauti šią kategoriją iki šiol pakakdavo išlaikyti tik teorijos egzaminą. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. bus privalomas ir praktikos egzaminas.
Remiantis įmonės „Regitra“ duomenimis, 2022 m. buvo išlaikyta per 2 tūkst. AM kategorijos egzaminų, o 2025 m. – jau 4,6 tūkst. Didėjantį susidomėjimą rodo ir per pirmąjį 2026 m. pusmetį išaugusi elektrinių mikroautomobilių statistika – jų šiemet registruota 96 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Mikroautomobilis paaugliui suteikia nemažai savarankiškumo – leidžia pačiam nuvažiuoti į mokyklą, būrelį ar susitikti su draugais. Tačiau kartu tai visavertė eisme dalyvaujanti transporto priemonė. Ji turi būti registruota, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir turėti galiojančią techninę apžiūrą, o prie vairo sėdančiam jaunam žmogui tenka tokia pati atsakomybė laikytis Kelių eismo taisyklių kaip ir bet kuriam kitam vairuotojui“, – aiškino „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovas Gediminas Pakeltis.
Prisidengia tėvais
Pastebima tendencija, kad dauguma mikroautomobilių registruojami suaugusiųjų – dažniausiai tėvų – vardu. Tik apie penktadalį jų įregistruoja patys nepilnamečiai.
Vis dėlto, norint išvengti nemalonumų, draudžiantis būtina nurodyti, jei transporto priemonę vairuos jaunesnis nei 25 metų ir (arba) mažiau kaip dviejų metų vairavimo patirtį turintis asmuo.
„Jeigu mikroautomobilis registruotas tėvų vardu, tačiau juo važinės paauglys, tai būtina pažymėti draudimo sutartyje. Tokia informacija leidžia tinkamai įvertinti riziką ir užtikrinti, kad nelaimės atveju galiotų visos apimties draudimo apsauga. Priešingu atveju draudimo bendrovė turės teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo grąžintų dalį nukentėjusiajam už žalą išmokėtos sumos“, – perspėjo G. Pakeltis.
Anot jo, jeigu automobilį savo vardu registruoja ir draudžia tėvai, tikėtina, kad kaina daugeliu atvejų bus mažesnė. Tačiau, transporto priemonę užsiregistravus ir apsidraudus pačiam jaunuoliui, jam kaupiasi draudimo stažas, tad draudimo kaina gali mažėti ateityje. Tai pravers, kai jis jau įsigis ir draus įprastą lengvąjį automobilį.
Žalos – brangesnės
Nors mikroautomobiliai turi ribotą galią ir yra nedideli, jų kaina net ir antrinėje rinkoje gali siekti apie 10 tūkst. eurų. Be to, avarijų atvejais mikroautomobilių nuostoliai gali būti santykinai dideli.
Banko duomenimis, per 2026 m. pirmąjį pusmetį vidutinė mikroautomobilių padarytos žalos kitoms transporto priemonėms išmoka siekė 689 eurų. Didžiausia fiksuota žala – 1 750 eurų, kai į stovintį lengvąjį automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiuojantis mikroautomobilis. Eksperto teigimu, reikia nepamiršti, kad pačiam mikroautomobiliui tokio įvykio padaryta žala gali būti didesnė.
„Šių automobilių kėbulai, nors ir tvirti, yra lengvos konstrukcijos, su daugiau plastikinių detalių, tad net ir nedidelis smūgis gali sukelti reikšmingų nuostolių. Pirmaisias savarankiško vairavimo metais būna daug situacijų, kuriose dar tik mokomasi tinkamai įvertinti atstumą, pasirinkti saugų greitį ar numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, todėl rizika yra didesnė“, – pažymėjo G. Pakeltis.
Dauguma mikroautomobilių registruojami suaugusiųjų – dažniausiai tėvų – vardu. Tik apie penktadalį jų įregistruoja patys nepilnamečiai.
Rugsėjo bumas
Specialistų žodžiais, intensyvesnis rugsėjo mėnesio eismas jaunam vairuotojui gali kelti daugiau streso ar nepasitikėjimo nei įprastai.
Todėl tėvai gali padėti nepatyrusiam vairuotojui kartu peržvelgdami kasdienius maršrutus ir sudėtingesnes jų vietas. Vakare ar savaitgalį pravartu kartu su moksleiviu nuvažiuoti kelią į mokyklą ar būrelius, aptarti sankryžas, kuriose sunkiau įsilieti į eismą, parkavimo vietas ar ruožus, kuriuose rytais susidaro didesni srautai.
„Rugsėjį net ir jau savarankiškai kurį laiką važinėjančiam jaunuoliui tenka prisitaikyti prie gerokai intensyvesnio eismo. Natūralu, kad tam tikrose vietose ar tam tikromis situacijomis jis jaučiasi mažiau užtikrintai“, – sakė G. Pakeltis.
Nuo lapkričio griežtės
Šie mokslo metai prasidėjo dar galiojant senajai AM kategorijos įgijimo tvarkai – teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius galima įgyti nuo penkiolikos metų, išlaikius teorijos egzaminą.
Nuo lapkričio 1-osios minimalus amžius didės iki šešiolikos metų, o norint įgyti AM kategoriją reikės išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos vairavimo egzaminą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kasdienėje kalboje mikroautomobiliais vadinamos transporto priemonės gali priklausyti skirtingoms kategorijoms. AM kategorija suteikia teisę vairuoti lengvuosius keturračius, kurių didžiausias projektinis greitis neviršija 45 km/val., o dalis didesnių ar galingesnių mikroautomobilių priskiriami B1 kategorijai, kurią galima įgyti išlaikius egzaminus nuo šešiolikos metų.
Todėl prieš perduodant automobilį paaugliui svarbu pasitikrinti, kokiai kategorijai priskirta konkreti transporto priemonė ir ar jaunuolio turimas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę ją vairuoti.
Skaičiai nedžiugina
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad daugiausia žalų dėl mažųjų automobilių patiriama dėl transporto priemonių susidūrimų – per pastaruosius penkerius metus tokių atvejų padaugėjo daugiau nei keturis kartus (nuo 21 iki 91).
Antroje vietoje pagal dažnumą – sudėtingos avarijos, kai vienu metu susiklosto kelios priežastys, o trečioje – incidentai, kai pažeidžiami tik transporto priemonės stiklai. Mažųjų automobilių vairuotojai įprastai patenka į smulkius eismo įvykius – dažniausiai stovėjimo aikštelėse ar spūstyse, kai dėl nepakankamo atstumo ar dėmesio stokos transporto priemonės susiduria.
„Nors dauguma šių incidentų nedidelio masto, jų skaičius sparčiai auga, o bendra žalų apimtis kasmet didėja. Per pastaruosius metus mažųjų automobilių žalų suma išaugo beveik tris kartus – nuo 173 tūkst. eurų 2022 m. iki daugiau nei 405 tūkst. eurų 2025 m.“, – teigiama bendrovės pranešime.
Didžiausias mažųjų automobilių avaringumas stebimas didžiuosiuose miestuose ir juos supančiuose rajonuose. Kaune per pastaruosius ketverius metus įvyko 208 incidentai, Vilniaus mieste tuo pačiu laikotarpiu fiksuota 125 žalų atvejai. Toliau – Marijampolė ir Vilniaus rajonas, kuriuose užfiksuota atitinkamai 71 ir 81 žalos. Tarp automobilių gamintojų aiškiai išsiskiria „Ligier“ – šios markės transporto priemonės sudaro daugiau nei pusę visų žalų (459 atvejai iš 779). Antroje vietoje – „Aixam“ (125 žalos), o trečioje – „Microcar“ (81).
„Nors tokie automobiliai itin patogūs kasdieniam judėjimui, jų lengvesnė konstrukcija nesuteikia patikimos apsaugos smūgio metu, todėl net menki susidūrimai gali paveikti ne tik kėbulą, bet ir vairuotojo bei keleivių sveikatą. Todėl keliaujantiems mažaisiais automobiliais potencialiai kyla didesnė rizika patirti traumų ar nukentėti eismo įvykio metu“, – pabrėžia specialistai.
Naujausi komentarai