Augimas įsibėgėja
Į elektra varomus automobilius lietuviai persėda vis drąsiau: balandį peržengta simbolinė 50 tūkst. iš viso šalyje registruotų įkraunamų automobilių riba, o birželio pradžioje gatvėse jų buvo jau 53,6 tūkst.
Vieną didžiausių šalyje elektromobilių įkrovimo tinklų valdančio „Inbalance Grid“ vadovo Simono Stankaus nuomone, šie skaičiai siunčia aiškią žinutę: rinkos augimas įsibėgėja.
„Tai jau ne atsitiktinis ar trumpalaikis reiškinys, o ilgalaikė tendencija. Prieš kurį laiką atrodė, kad Lietuvos siekis iki 2030 m. šalyje turėti 240 tūkst. elektromobilių – nepagrįstas, tačiau sistemingai to siekiant ir išlaikant dabartinę kryptį tai įmanoma“, – sakė S. Stankus.
Ryškėja ir kita labai svarbi tendencija – aktyviai besiformuojanti antrinė rinka. Pastaruoju metu šalyje registruojama po kone 1 tūkst. naudotų elektromobilių per mėnesį.
„Naudotų elektromobilių buvo registruota 2,5 karto daugiau nei naujų. Reikšminga naudotų transporto priemonių dalis rodo, kad elektromobiliai tampa prieinami platesniam vartotojų ratui, daugėja galimybių juos įsigyti, kaina tampa patrauklesnė. Jau seniai kalbame, kad antrinės rinkos atsiradimas turėtų paskatinti elektromobilių plėtrą, ir dabar tai jau matome“, – teigė pašnekovas.
Hibridų banga
Anot S. Stankaus, nuo kovo 1-osios, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose prasidėjo naftos krizė ir smarkiai šoktelėjo degalų kainos, įkrovimų skaičius „Inbalance Grid“ tinkle, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 2,2 karto, o paslauga besinaudojančių elektromobilių skaičius padidėjo apie pusantro karto.
„Reikšmingai plėtėsi ir įkrovimo tinklas. Vis dėlto, bendrai vertinant, šių metų įkrovimo rezultatai geri ir rodo augančią tendenciją – smarkiai išaugęs elektromobilių skaičius neabejotinai prie to prisideda“, – pastebėjo bendrovės vadovas.
Naftos krizė grynųjų elektromobilių pardavimus visoje ES balandžio mėnesį išaugino 14,8 proc. Dar sparčiau augo hibridinių automobilių segmentas, kurio pardavimai šoktelėjo net 33 proc.
Lietuvoje iš viso iki birželio buvo registruota per 28 tūkst. grynųjų elektromobilių ir 25,6 tūkst. iš išorės įkraunamų hibridų.
„Savo tinkle jau matome ir reikšmingą įkraunamų hibridų krovimo šuolį – beveik 50 proc. Pakilus degalų kainoms vartotojai žymiai dažniau pradėjo važiuoti naudodami elektrą. Būtent hibridinių automobilių pavyzdys geriausiai parodo, kaip greitai žmonės gali prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų“, – sakė S. Stankus.
Pasirinkimas didėja
Martyno Keršio, bendrovės „AV terminal“, valdančios vieną didžiausių automobilių terminalų Baltijos šalyse, vadovo teigimu, pastaraisiais metais rinkoje vis labiau plečiasi ir iki šiol vairuotojams menkai žinotų gamintojų modelių pasiūla.
„Elektromobilių vežimo į Lietuvą tempai pastaruoju metu pastebimai išaugę. Tiek kiekybine prasme, tiek ir įvairovės atžvilgiu. Be mums tradicinių automobilių gamintojų, kurie turi ne po vieną elektrinį modelį, į rinką ateina naujų gamintojų, ypač iš Kinijos, kurie orientuojasi būtent į elektromobilius. Didėjantis pasirinkimas natūraliai augina ir pirkėjų pasitikėjimą“, – sakė M. Keršys.
Pašnekovas pažymėjo, kad lietuviai gana atsargūs ir nusistovėjusius įsitikinimus apie automobilius keičia lėtai.
„Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos elektromobilių vidurkio, tačiau augimas – nuoseklus. Manau, tam įtakos turi ir lietuvių konservatyvesnis požiūris – automobilis jiems vis dar reiškia gana daug, todėl pokytis vyksta palaipsniui“, – teigė M. Keršys.
Aiškios gairės leistų drąsiau planuoti ateities investicijas.
Tęstinumo faktorius
Vyriausybė šiuo metu svarsto papildomas elektromobilių skatinimo priemones. Nuo to, kokios jos bus, didele dalimi priklausys ir tolesnė rinkos augimo trajektorija.
Galutinis sprendimas dar nepriimtas, bet elektromobilių įsigijimui skatinti planuojama skirti beveik 20 mln. eurų, išlaikyti ir iki šiol galiojusias pagrindines paramos sąlygas – subsidijos būtų teikiamos tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių pirkėjams.
Naują elektromobilį įsigiję gyventojai galėtų susigrąžinti 5 tūkst. eurų, o pasirinkę naudotą, ne senesnį nei ketverių metų modelį, – 2,5 tūkst. eurų. Taip pat numatoma išplėsti paramos gavėjų galimybes – juridiniai asmenys subsidijomis galėtų pasinaudoti ne tik įsigydami naujus, bet ir naudotus elektromobilius.
„Labai svarbu, kad paskatos tiek gyventojams, tiek verslui nebūtų išmetamos porcijomis be jokios vizijos bent keleriems metams į priekį. Rinkai reikia priemonių, kurios turėtų aiškų tęstinumą, – kas bus daroma šiandien, kas taikoma po metų ar dvejų. Aiškios gairės suteiktų daugiau pasitikėjimo, leistų drąsiau planuoti investicijas“, – sakė S. Stankus.
Jo nuomone, iki šiol taikytos paskatos, pavyzdžiui, PVM lengvatos, subsidijos įsigyjant naujus ar naudotus automobilius, veikė, todėl jas reikėtų taikyti ir toliau.
„Dabar, kai matome reikšmingą rinkos augimą, logiškiausias sprendimas būtų susieti skatinimą su konkrečiais rinkos plėtros etapais. Pavyzdžiui, galima iš anksto numatyti, kaip parama keisis elektromobilių daliai automobilių parke pasiekus 3 proc. ribą, prie kurios šiuo metu sparčiai artėjama, o vėliau – 5, 10 ar 20 proc. Toks modelis suteiktų rinkai stabilumo ir paskatintų dalį vartotojų priimti sprendimą greičiau“, – įsitikinęs „Inbalance Grid“ vadovas.
Naujausi komentarai